Sumažėjo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos teisine sistema: pusė apklaustųjų netiki asmenų lygybe prieš įstatymą 

49 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuvoje lygybė prieš įstatymą nėra užtikrinama. Šis rodiklis per metus pakilo beveik 10 procentų, o tai rodo didėjantį visuomenės nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema. Tačiau tai ne vienintelis signalas, kurį siunčia visuomenė – 73 procentai apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nėra tinkamai nustatyta politikų (valstybės tarnautojų) atsakomybė už jų neteisėtus veiksmus. 

Kiekvienais metais (nuo 2018 metų) Lietuvos advokatūra kartu su rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokia yra gyventojų nuomonė dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje ir kaip gyventojai vertina teisėsaugos institucijų veiklą. 

Šiais metais apklausoje pirmą kartą visuomenės teirautasi, kiek jų nuomone, Lietuva yra laikoma teisine valstybe, vertinant dešimtbalėje sistemoje, kai 10 – puikiai, o 1 – labai blogai. Gyventojai skyrė 6,29 balų, tačiau dar prasčiau įvertino teisės į teisingą teismą užtikrinimą asmenims Lietuvoje. Pastaroji teisė gyventojų buvo įvertinta 6,14 balų.

Aštuntus metus iš eilės gyventojų teiraujamasi nuomonės dėl žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje. Pastarasis rodiklis kelis metus augęs, šiemet buvo žemesnis, palyginus su praėjusiais metais. Jei 2024 m. pastarajam teiginiui, kad žmogaus teisės yra užtikrinamos Lietuvoje, pritarė 74 proc., tai šiemet jam pritarė 68 proc. apklaustųjų.

36 proc. (sumažėjo nuo 39 proc.) respondentų mano, kad labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, antroje vietoje – teisė į teisingą teismą (34 proc.), o trečioje vietoje – teisė į žodžio laisvę (31 proc.).

Korupcijos skandalai, per ilgi ar neefektyvūs procesai, nepasitikėjimas priimtais sprendimais – visa tai gali daryti įtaką visuomenės nuomonei. Nuomonė, kad įstatymai taikomi nevienodai, silpnina mūsų teisinę sistemą. 2025 m. apklausos rezultatai rodo, kad galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę, gyventojų yra vertinamos santykinai žemai (vid. vertinimas 2,86 penkių balų sistem

„Svarbu žinoti ir suprasti, kaip žmogaus teisės ir jų apsauga yra vertinamos Lietuvoje pačių žmonių, koks yra žmonių požiūris į teisinę sistemą – supratimas ir žinojimas mums padeda ieškoti teisingų kelių į žmogaus teisių apsaugą, siekti pokyčių. Svarbu ne tik įstatymai, bet ir kaip jie veikia ir kaip jie paliečia kiekvieno mūsų piliečio gyvenimą, kaip žmogus jaučiasi priimtų taisyklių veikimo apsuptyje. Teisinės sistemos skaidrumas ir efektyvumas yra būtinos sąlygos demokratinėje visuomenėje, tad tokie rezultatai, kai daugiau nei 70 proc. apklaustųjų mano, kad nėra tinkamai nustatyta politikų atsakomybė už jų neteisėtus veiksmus, kelia susirūpinimą. Kitas rimtas signalas, kad šiemet net 10 proc. padaugėjo manančių, kad Lietuvoje nėra užtikrinama asmens lygybę prieš įstatymą“, – komentuoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.  

Jis pabrėžia kad pasitikėjimas teisine ir politine sistema yra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu pačia valstybe. 

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet tyrimo rezultatai atskleidė, kad akivaizdžios daugumos (86 proc.) gyventojų nuomone, kai prieš asmenį buvo pradėtas baudžiamojoje ar administracinėje byloje ikiteisminis tyrimas ir vėliau toks tyrimas buvo nutrauktas, asmeniui valstybė privalėtų atlyginti / kompensuoti to asmens patirtus nuostolius ir išlaidas, sumokėtas advokato pagalbai.

Taip pat iš apklausos rezultatų matyti, kad visuomenė advokatus laiko didžiausiais žmogaus teisių gynėjais (41 proc.), antroje vietoje – policininkai (13 proc.), trečioje – teisėjai (10 proc.). Tačiau Lietuvos gyventojai labiausiai linkę pasitikėti policininkais (vertinimo vidurkis 7,57 balo iš 10), notarais (vertinimo vidurkis 7,40), o paskiausiai advokatais (vertinimo vidurkis 6,83). Šių pirmųjų trijų profesijų atstovų pasitikėjimas tarp gyventojų išlieka pastovus jau keletą metų iš eilės.