Susirgote? Žinokite savo teises dėl ligos išmokų ir atostogų perkėlimo

Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbuotojams privalo kompensuoti darbdavys. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kokia išmokos suma priklauso darbuotojui?

Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu. Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti, todėl jei asmuo suserga dar nepradėjęs eiti pareigų, ligos išmoka jam nepriklauso. „Darbdaviai turėtų labai aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Atostogų perkėlimas ligos atveju

Kancleris akcentuoja, kad svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Anot jo, darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku. „Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Darbuotojų atleidimas ligos metu – draudžiamas

Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, – aiškina Š. Orlavičius. – Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui. Darbdaviai turi laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl sveikatos priežasčių.“

Draudimas dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą

Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek – „Sodros“ specialistai. Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu. „Darbuotojas turi žinoti, kad bandymai dirbti turint nedarbingumą gali lemti ne tik finansines pasekmes, bet ir reputacijos klausimus darbe“, – įspėja Š. Orlavičius.

Kaip ligos laikotarpis lemia darbo grafiką?

Be to, svarbu žinoti, kad darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.

Išbandymo laikotarpio pratęsimas

Darbdaviai turėtų nepamiršti ir išbandymo termino pratęsimo. „Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, – pabrėžia kancleris. Tai reiškia, kad ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.

Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką. Š. Orlavičius akcentuoja, kad tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio pareiga: „Darbuotojų socialinis saugumas negali būti ignoruojamas, nes tai tiesiogiai veikia darbo rinkos stabilumą ir visuomenės gerovę.“

Etaplius nuotrauka.