Suvalkiečio ir aukštaičių tragedija Dzūkijoje

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Dar negirdėtas įvykis sudrebino Alytaus rajono Pivašiūnų ir Butrimonių seniūnijas, rajono savivaldybės administracijos tarnautojus bei visus, kas apie šią istoriją išgirsta. Močiutė, kuriai 56 m.,  paprašė, kad valstybė globotų jos septynis anūkus.

                 Alytaus r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Dalia Ražanauskė, jau daug metų dirbanti šioje srityje, sako, kad dar negalinti atsigauti po tokio įvykio. Tarnautojoms teko priimti 7 vaikus ir apgyvendinti globos namuose. Penki vyresnieji dabar gyvena Alytaus valstybiniuose globos namuose, o 2 jauniausieji – Alytaus kūdikių namuose. Vyriausiajam – 11 m., o jauniausiajam – vos metukai.

                 Dalės ir Žydrūno Žalnieriukų šeima apsigyveno Kazimieravo k. prieš  8 metus, kur žmona dovanų gavo namą. Augino vaikus, vyras dirbdavo viešuosius darbus. Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė tikina, kad šeima buvo lankoma, remiama kaip daugiavaikė, bet jokių didesnių rūpesčių seniūnijos darbuotojams nekėlė.  Namai visuomet buvo tvarkingi, sodybos kiemas – irgi prižiūrimas, vaikai pamaitinti. Vyresnieji  lankė Pivašiūnų vidurinę mokyklą, į kur juos nuveždavo ir parveždavo mokyklinis autobusiukas.

                 Kaimo žmonės irgi sako, kad Dalė buvo darbšti, na Žydrūnas, kartais pagerdavo.

                 Apie į šeimą atslinkusią didelę negandą R. Čelkonienė sužinojo, Dalės mama panoro parduoti namą. Daugiavaikė mama, vos sulaukusi 38 m.,  susirgo vėžiu, o  jos motina pradėjo tvarkyti dukters reikalus.   Socialinės darbuotojos akivaizdoje paaiškino, kad pasiims sergančią dukrą ir jos vaikus į Butrimonių mstl., Butrimonių seniūnijos centrą, tame pačiame Alytaus rajone. Sodybą reikia parduoti, nes būtini  vėžiui gydyti, o jie – brangūs.  Žentui liepė išeiti, nes,  ne jis, ir ne jo vaikai,  dovanų gavo sodybą, reikia laikytis įstatymų.  Žentras Žydrūnas  išėjo ,,kaip stovi“, išvažiavo į tėviškę Šakių rajone. Nes jo  uošvė, žmonos motina ir jos vyras, Dalės patėvis,  į savo namus anūkų tėvo  nepriėmė.

                 Nors D. Žalnieriukienė su vaikais gyveno Butrimonyse, jų gyvenamoji vieta liko deklaruota Pivašiūnų seniūnijoje. Vyresnieji vaikai, gyvendami pas močiutę,  lankė Butrimonių gimnaziją.

                 Pivašiūnų seniūnė R. Čelkonienė irgi buvo labai sukrėsta, kai motina jai pranešė apie jaunos moters Dalės  mirtį. Ir dar kategoriškai pasakė, kad atvežusi visus septynis vaikus, kuriais dabar tesirūpina valstybė. Jai reikia rūpintis vienturtės dukters laidotuvėmis, pati teigė esanti taip pat vienturtė. Nėra jokių artimųjų, kurie pasirūpintų vaikais.

                 Pivašiūnų seniūnė retoriškai klausia ir teigia, kad ji negalėjusi vaikų pasilikti seniūnijos patalpose? Ji pranešė savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šios vedėja Daiva Žemaitaitytė sako, jog buvo pasielgta tiesiog žmogiškai, vaikai – globojami.

                 Pivašiūnų seniūnijos darbuotojos ir buvę kaimynai iš Kazimieravo k. ieškojo vaikų tėvo. Jis atvažiavo jau kitą dieną, aplankė visus vaikus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiajai specialistei Daliai Ražanauskei prisipažino, kad  jau antrą kartą tapo našliu. Po pirmosios žmonos mirties dukters neaugino, mergaitė gyvena Suvalkijoje, jai paskirta globa. Vyras teigė, kad prašys socialinio būsto ir pats  augins septynis vaikus iš antrosios santuokos. Kur prašys būsto: Alytaus ar Šakių rajone – nenurodė.

                 Šioje istorijoje yra dar vienas sukrečiantis faktas, net vyresniųjų vaikų tėvas nenuvedė prie mamos karsto. Savivaldybės tarnautojai, globos namų darbuotojai norėjo taip padaryti, bet vaikų močiutė sakė, kad laidos Širvintose, šeimos kapavietėje. Vaikų nereikia, nes jie nieko nesupranta, laksto ir dūksta…

                 Butrimonių seniūnas Algirdas Jusas irgi labai išgyvena dėl šio įvykio, bet nelabai ką gali pasakyti.  Dukters netekusi motina ir jos vyras į Butrimonis atvažiavo iš Vilniaus, nusipirko namą, susiremontavo. Butrimoniškiai teigia, kad Dalė iš paskutinių jėgų ėjo ir vaikais rūpinosi iki mirties dienos…

                 Beje, Vilniuje susiėjo ir Dalės bei Žydrūno keliai, bet gausėjant šeimai ir jie įsikūrė Dzūkijoje.

                 Niekas nenorėjo komentuoti 56 m. moters elgesio su savais anūkais. Gal  tikrai skausmas dėl vienturtės dukters mirties užtemdė protą, gal ji tikrai išsigelbėjimą pamatė tik anūkus atiduodama į globos namus?