Tas geras jausmas, kad kažką išgelbėjai nuo pražūties…

Zina Juozaitė

Kai
alytiškė  Jolita Kleponienė pamato kieno
nors išmestus baldus, negali susilaikyti prie jų nestabtelėjusi. O sustojusi
dažniausiai ką nors įsimeta į automobilį ir veža namo. „Parvežus svarbiausia
padėti taip, kad vyras nepamatytų“, – juokiasi Jolita, senais baldais jau
užkrovusi nemažą patalpą, tad grįžusi su nauju kroviniu vis sulaukia klausiamo
vyro žvilgsnio: ar dar negana?

Gal ir gana,
bet kaip palikti, jei išmestas daiktas šaukte šaukiasi būti atnaujintu? Tokių
daiktų Jolita specialiai neieško – jie tarytum patys ją susiranda. Išvydusi dėmesio
vertą baldą Jolita neretai sustoja ir prie atliekų konteinerių aikštelių – pasiima
tai, ką kažkas patingėjo į rūšiavimo centrą nuvežti.

Kiek baldų
jau yra atnaujinusi, Jolita neskaičiuoja. Visi moters rankomis atnaujinti
baldai seniai nebetilptų jos pačios namuose, tad daugybė jų yra iškeliavę į
draugų ir giminaičių namus, sodus, sodybas.

Atnaujintų
baldų prekyba Jolita neužsiima. „Man svarbiausia, kad daiktas būtų išsaugotas,
nesunaikintas. Toks geras jausmas apima, kad tu kažką išgelbėjai nuo pražūties.
Juk kiek daug mes visko naudojame: perkam ir metam, perkam ir metam. Man tai
kelia siaubą!“ – kalbėjo J. Kleponienė. 

Senų baldų
atnaujinimas jai – širdžiai mielas pomėgis, kurių kūrybiškos sielos moteris
turi ne vieną.

Atrado jį
visai netikėtai, prieš keliolika metų, kai kraustantis iš tėvų buto akis
užkliuvo už  balkone stovėjusios
spintelės. Ji buvo sena, apsilupusiais dažais, kažkada į Alytų iš Marijampolės
atvežta.

Daugeliui
tai tebūtų buvęs senas daiktas be jokios išliekamosios vertės. Jolitai spintelė
buvo brangi kaip praeitį menantis atminimas. Parsivežė ją į savo naujus namus,
bet senoji spintelė juose visai netiko. O išmesti ją ranka nekilo. Tuomet
moteris ir sumanė spintelę atnaujinti. Pabandė ir puikiai pavyko!

Netrukus į
jos rankas pateko kitas baldas, kurį norėjosi atnaujinti, paskui dar vienas.
„Žinokite, tai užkrečiama. Kai pamatai, kokių gražių perliukų gali padaryti
atnaujindamas daiktą, tai taip užkabina, kad sunku sustoti!“ – šypsodamasi
pasakojo Jolita. 

Ji įsitikinusi:
kiekvienas senas baldas turi savo žavesio. Dažnai jis būna ir gerokai
kokybiškesnis už šiandienos gaminius. Kartais užtenka pakeisti vieną detalę,
pavyzdžiui, rankenėles, kad senas baldas įgautų naują vaizdą. 

Informacijos,
kaip atnaujinti senus baldus, kokias priemones, įrankius naudoti, kad šis
darbas būtų lengvesnis, Jolita ieško internete, seminaruose, pritaiko studijų
metais įgytas žinias ir savos patirties nemažai jau yra sukaupusi. Viskuo, ką
pati žino ir moka, Jolita noriai dalijasi su kitais.

Ji mielai
sutiko tapti pakartotinio daiktų naudojimo centro „TikoTiks“ edukatore ir baldų
atnaujinimo žiniomis dalijosi su švietimo įstaigų, bendradarbiaujančių su
„TikoTIks“ centru, atstovais, padėdama jiems atnaujinti pasirinktus baldus.

Alytaus vaikų
lopšelio-darželio „Vyturėlis“ darbuotojas Renatas Miglinas uoliai šlifavo
kelias kėdes, kurios atnaujintos tarnaus dar ne vienerius metus, „Girinuko“
lopšelio- darželio auklėtojos Onutė Zavistauskienė ir Danguolė Klimavičienė
edukacijos metu taip pat nusprendė atnaujinti senas kėdutes, kurios, įgijusios
naują pavidalą, papuoš įstaigos biblioteką, o Alytaus Vidzgirio progimnazijos
direktoriaus pavaduotojos Daiva Jonuškienė, ir Neringa Babijonienė darbavosi prie senovinio kuparo, kurį aptiko paliktą „TikoTiks“
centre.

Atnaujintas
kuparas taps mažuoju Vidzgirio progimnazijos „Mainuku“, mainų dėže, į kurią
vaikai galės dėti jiems nereikalingus, bet dar gerus daiktus.  Tie, kam reikia, galės juos pasiimti, o jei
neatsiras norinčių, daiktai keliaus į „TikoTiks“ centrą ir čia lauks naujo
gyvenimo, naujų šeimininkų.

„Nelengvas
darbas tas baldų atnaujinimas. Reikalauja daug laiko, kruopštumo, bet smagu“, -
sakė edukacijos dalyviai. Visiems jiems tai buvo pirmoji tokia patirtis ir visi
noriai jos sėmėsi.

„Į mūsų
kvietimą bendradarbiauti, vieniems iš kitų semtis aplinkosauginių idėjų ir jas
bendromis jėgomis įgyvendinti vardan bendro noro – tausoti aplinką, saugoti ją
nuo daiktų pertekliaus, kuriam  dar taip
sunku atsispirti, atsiliepia vis daugiau įstaigų, kurioms pasiūlysime įvairių
edukacijų, rengsime bendras pamokas ir visi kartu mokysimės kurti tvarų,
daiktais neperkrautą pasaulį“, –  sakė
Vaida Undzėnienė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro aplinkosauginio
ugdymo specialistė. 

ARATC nuotraukose:

„Tiko Jolita“ – naują
gyvenimą seniems daiktams suteikianti alytiškė J. Kleponienė savo žiniomis ir
patirtimi noriai dalijasi su kitais.

Edukacijos „TikoTiks“
centre akimirkos.