,,Tėviškės“ bendrovės vadovas ir visi tėviškėnai žeme ir karvytėmis rūpinasi, kaip tikra tėviške

Laima Stankevičiūtė “ŪP”

Žemės ūkio bendrovėje ,,Tėviškė“ (Varėnos r.) jau tikrai gražus, nors ir lietingas,  ruduo, kaip ir visoje Dzūkijoje. Šis ruduo bendrovei nėra eilinis – jau dvidešimtieji metai, kai buvo nuspręsta ją įkurti. Tik spalis – dar ne darbų pabaiga, dar ariami laukai, dar kertami grikiai, dar noksta kukurūzai.

                 ,,Tėviškės“ vadovas Vytautas Ramanauskas nusišypso paklaustas, kuomet gi bendrovės žmonės švęs tokią neeilinę sukaktį, kurią galima ir jubiliejumi pavadinti?  Dar tikrai ne metas kokius paminėjimus rengti, laukuose dar daug darbų, tikrai dar ne šventės galvoje.

                 Aišku, nuo pat bendrovės įsikūrimo pradžios jai vadovaujantis ponas Vytautas iš karto pripažįsta, kad paties karščiausio, įtempčiausio darbymečio darbai jau atlikti. Javapjūtė,  šiaudų tvarkymas, šienapjūtė, o vėliau – pasiruošimas sėjai – ir sėja, bet vis tik – darbų dar  yra daug.  Dar20 hakukurūzų grūdams noksta, dar50 hagrikių nenukulti. Šį darbą labai trukdo dažni lietūs, ir lankantis bendrovėje, tądien kombainai negalėjo į laukus išvažiuoti. Bet ir grikių jau tik šeštadalis likęs, nes augino300 hektarų.

                 Vasarojumi V. Ramanauskas – patenkintas, augo puikiai, nukulti irgi pasisekė gerai, o ir kainos – ne tragiškiausios. Aišku, kad per sėją irgi daug lijo, bet dzūkiškame smėliuke, praėjus dienai kitai,  – galima dirbti.

                 Bendrovės vadovas negali išskirti kokios nors vienos kultūros, nes visos sąlyginai gerai užderėjo. Jis pabrėžia, kad su vidurio Lietuvos derliais negali varžytis, dzūkiška aplinka, dzūkiški ir derliai.

                 Kol kas paskutinę apyskaitą įvardyti dar sunku, bet kvietrugiai – apie 4 t,  rugiai  ir miežiai apie 3 tonas.  

                 Žieminių rapsų bendrovė sėja nedaug – tik20 ha–40 ha, buvusiose ganyklų žemėse,  taip reikia taikytis prie dzūkiško smėlio, vasarinių augina po150 ha–200 hektarų. Kalbėdamas apie derlių V. Ramanauskas vėl šypteli, kad tikrai negali lygiuotis į vidurio Lietuvos ūkius, nors kenkėjus, piktžoles puikiai pavyko išnaikinti. Rapsų iš 1  ha prikūlė daugiau kaip po 2 tonas.

                 Nors buvo prognozių, kad šie metai bus ypač derlingi, taip nenutiko, bet metai tikrai nebuvo blogi.

                 ,,Tėviškė“ dalį derliaus jau pardavė, dalį dar laiko saugyklose. Saugyklos, kaip ir džiovyklos, kurios dabar labai reikalingos grikiams yra puikiai įrengtos.  Kai kurie pirkėjai, tarp jų ir lenkai, javus pasiims greitai, o kiti – po Naujųjų metų.

                 ,,Tėviškės“ bendrovė verčiasi ir pienininkyste, turi 180 melžiamų karvių, o su prieaugliu – 220.  Karvytėms vasarą paruošti šienainio ritiniai, o spalio viduryje  –  ir kukurūzų silosas. Iš80 hapagaminta 1 tūkst. 500 t rūpestingai apdengto siloso.  

                 Dar20 hakukurūzų nokina burbuoles, juos augina dėl sėklų.  Vis naujovių ieškąs ,,Tėviškės“ vadovas prisipažįsta, kad stengiamasi įgyti daugiau praktikos nuimant, tvarkant ir saugant kukurūzų sėklas. Jau sutarta pirkti naują pjaunamąją, kad būtų patirta mažiau nuostolių.

                 Iškultos burbuolių sėklos – vienos bus džiovinamos, o kitos dedamos į polietileninę rankovę. Šios bus skirtos bioetanolio gamybai.

                 Nauja kukurūzų pjaunamoji kainuoja 80 tūkst. Lt, tai kitais metais kukurūzų laukai padidės. V. Ramanauskas sako, kad  iki pavasario šie naujoviški žingsniai jau parodys savo vertę, bus aišku, ar jie – pasiteisino.  Tuomet kukurūzų sės apie 120 –150 ha, kurių dalis bus pašarams, o dalis – grūdams.

                 Apie ekologinio ūkininkavimo sąlygas ir pieno kainas šįkart ponas Vytautas nenorėjo daug kalbėti. Tiek jau kalbėta – ir iškalbėta.

                 ,,Tėviškės“ žmonės, o yra apie 70 samdomų darbuotojų,  laukus, kurių 1 tūkst.100 ha, dar su ,,uodegyte“  dirba kaip savus, karvių ferma ir džiovyklomis rūpinas – kaip savomis.  Nepeikia dzūkiško smėliuko, tiesiog tvarkingai gyvena.  Šiemet nupirko ne tik pjaunamąją kukurūzams, o ir 2 teleskopinius krautuvus.