Tyrimas: daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų atviri − nežino, ką dengia jų būsto draudimas 

Būsto draudimas dažnai suvokiamas kaip nuosavo turto apsauga, pamirštant civilinės atsakomybės svarbą. Šią vasarą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad daugiau nei 2 iš 5 (43 proc.) respondentų nėra tikri, ar jų turimas draudimas apima civilinę atsakomybę, arba apie ją visai nėra girdėję. Ekspertų teigimu, civilinė atsakomybė yra ne mažiau svarbi sudėtinė nuosavo būsto draudimo dalis, ypač gyvenant butuose, nes buitinė nelaimė ar incidentas gali pridaryti žalos ir kaimynų turtui. 

Draudimo ribos nesibaigia nuosavo būsto slenksčiu

Kaip rodo tyrimo rezultatai, viena reikšmingiausių spragų būsto draudimo praktikoje išlieka civilinės atsakomybės apsaugos nesupratimas arba jos ignoravimas. Daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) gyventojų pripažįsta, kad nėra iš viso girdėję apie civilinės atsakomybės draudimą, o beveik trečdalis respondentų (31 proc.) nežino, ką ši apsauga reiškia. 

Remiantis tyrimu, 20 proc. respondentų nurodo civilinės apsaugos draudimo neturintys, dar dešimtadalis (10 proc.) – iš viso nesidraudžiantys savo būsto. 

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, pastebi, kad šie tyrimo rezultatai atskleidžia finansinio raštingumo situaciją. Net ir valdydami nuosavą būstą, dalis gyventojų nežino, kokią draudimo apsaugą yra įsigiję, ar ji dengtų padarytą žalą kaimynų turtui, o dalis iš viso ignoruoja draudimą, kaip rizikos valdymo priemonę.

„Nemaža dalis gyventojų vis dar draudžiasi, siekdami apsaugoti tik savo turtą, tačiau neįvertina, kad ne mažesnė rizika kyla iš gyvenamosios aplinkos tarpusavio priklausomybės – ypač daugiabučiuose, kur būstai susieti ne tik bendromis sienomis, bet ir inžinerinėmis sistemomis. Tokiose erdvėse vieno gyventojo neapdairumas ar buitinis gedimas gali tiesiogiai paveikti kaimynus, todėl atsakomybė už žalą gali tapti rimtu finansiniu iššūkiu“, – teigia ekspertas.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės 

Pasak A. Juodeikio, atsainus požiūris į savo atsakomybes ar jų neišmanymas gali tapti socialine problema – gyventojai dažnai susiduria su skaudžia realybe jau po įvykio, kai tenka kompensuoti tūkstantinius nuostolius kaimynų turtui. 

Remiantis tyrimo rezultatais, per pastaruosius 10 metų bene ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų yra patyrę žalą iš kaimynų, o daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) – ją sukėlę.  

„Net paprastas buitinės technikos gedimas ar neprižiūrėta santechnika gali lemti užliejimą, kuris pažeidžia ir nuosavą butą, ir apatiniuose aukštuose gyvenančių kaimynų lubas, sienas, grindis, baldus, apdailą. Tokiu atveju atsakomybė už žalą, pagal civilinio kodekso nuostatus, tenka asmeniui, kurio būste įvyko incidentas. Ir jei jis neturi civilinės atsakomybės draudimo – visa finansinė našta gula ant jo pečių“, – pabrėžia ekspertas.

Kaip rodo tyrimas, net ir nedidelės buitinės žalos gali virsti reikšmingais finansiniais nuostoliais. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) nukentėjusiųjų patirtus nuostolius įvertino iki 300 eurų, tačiau bene ketvirtadalis (23 proc.) nurodė iki 1 tūkst., o apie penktadalis (16 proc.) – iki 3 tūkst. ar ženklesnės vertės nuostolius. 

Pasak A. Juodeikio, draudikų praktika rodo, kad tam tikrais atvejais žalos mastai gerokai išauga: užliejimų nuostoliai gali siekti 30–45 tūkst. eurų, o gaisrų metu – 60 tūkst. eurų ir daugiau.

„Tokio masto žalos yra būdingos būtent daugiabučiams, kur dėl infrastruktūrinio susietumo rizikos poveikis dažnai išplinta už vieno būsto ribų. Žalų mastai įgyja dar didesnės reikšmės atsižvelgiant ir į tai, kad daugiau nei pusė (51 proc.) 18–25 m. amžiaus gyventojų nėra tikri, ar jų turimas draudimas apima civilinę atsakomybę – tai dažnai finansiškai labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė“, – pažymi ekspertas.

Saugo daugiau nei turtą

Tokios žalos nėra vien finansinės – jos taip pat sukelia socialinę bei emocinę įtampą. Ginčai, teisiniai konfliktai ir santykių su kaimynais įtampa sukuria papildomą krūvį, apsunkinantį kasdienių situacijų valdymą. Pasak eksperto, civilinės atsakomybės draudimas čia veikia ne tik kaip finansinis saugiklis, bet ir kaip priemonė, padedanti išvengti emocinio eskalavimo.  

„Reaguojant į žalų tendencijas, „Lietuvos draudimas“ savo klientams taiko struktūrinį sprendimą – draudžiantis būstą, kartu suteikiama ir civilinės atsakomybės apsauga be papildomo mokesčio. Taip savo būstą draudžiantys gyventojai gauna integruotą, pagrindines rizikas, įskaitant civilinę atsakomybę, apimantį draudimo sprendimą“, – teigia A. Juodeikis. 

Ekspertas pažymi, jog tokios apsaugos ribos šiandien siekia iki 15 tūkst. eurų butams ir iki 45 tūkst. eurų individualiems namams, o esami klientai, atnaujinę sutartį, gauna dar didesnes sumas – iki 40 tūkst. eurų butams ir net iki 120 tūkst. eurų namams.

„Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti vertinamas kaip būtinas būsto apsaugos modelio elementas. Šiuolaikinis draudimas – tai ne tik nuosavo turto apsauga, bet ir aktyvus tarpusavio atsakomybės bei kaimynų bendruomenės solidarumas“, – sako A. Juodeikis.

Daugiau informacijos rasite: https://www.ld.lt/busto-civilines-atsakomybes-draudimas. 

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1019 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.