Ugniagesys iš Makniūnų Juozas Jegelevičius: „Mano darbas – antras po prezidento“

Alytaus rajono savivaldybės BĮ Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Makniūnų ugniagesių komandos ugniagesys gelbėtojas Juozas Jegelevičius penktadienį, balandžio 25 d. švenčia 60 metų jubiliejų. Linksmas, energingas, pozityviai mąstantis vyras džiaugiasi galėdamas dirbti ir turėdamas laisvę užsiimti mėgstama veikla. Jau daugiau nei dvidešimt metų su gyvenimo drauge Ina gyvena Alytuje ir juokauja, kad jo darbas – antras po prezidento.

„Metai greitai bėga. Džiaugiuosi gera sveikata, jaučiuosi energingas. Juk laimė ne piniguose, o paprastuose dalykuose – laisvėje, mėgstamame darbe, bendravime. Manau, kad ugniagesio darbas – antras po prezidento. Prezidentas turbūt dar labiau vargsta nei aš“, – linksmai kalba Juozas ir priduria: „Kur jau kur, bet į darbą visada esu pasiruošęs. Darbotvarkė ne monotoniška, bet kada ji gali būti nežinoma ir ekspresyvi!“

Juozas mokėsi Meškasalio pradinėje mokykloje, vėliau baigė aštuonmetę Makniūnuose. Mėgstamiausios pamokos buvo geografija ir kūno kultūra. „Pamokos vykdavo ir šeštadieniais, ir žiemos buvo kitokios, sniego iki pažastų, bet į mokyklą vis tiek eidavome. Niekas neklausė, kaip nueisime, nepaveždavo, kaip dabar, kada į kiemą po kelis mokyklinius autobusus atvažiuoja“, – sako Juozas. Jo tėvas dirbo eiguliu, mama – namų šeimininkė.

Baigęs aštuonmetę, vyras mokėsi Varėnos profesinėje mokykloje, kur įgijo vairuotojo specialybę. Dirbo „Dzūkijos“ kolūkyje, vairavo T-40 traktorių. Vėliau buvo pašauktas į sovietinę armiją. Tarnavo aptarnavimo batalione Drezdene, Vokietijoje. Grįžęs po dviejų metų tarnybos, vėl įsidarbino kolūkyje ir vairavo įvairias krovinines transporto priemones. „Buvo smagu dirbti. Tada svarbiausia buvo kokybiškai atlikti darbą, o ne popierius pildyti“, – sako Juozas. „Vairuotoju būti man patinka. Įlipu į kabiną  ir tampu pats sau direktoriumi“, – šypsosi jis. Juozas sugeba išardyti ir surinkti įvairių automobilių variklius. „Žigulio, Moskvič varikliai buvo paprasti, juos nesunku remontuoti. Šiuolaikiniai – kur kas sudėtingesni“, – pastebi jis.

Kolūkiui iširus, Juozas dirbo įvairiose įmonėse, kol prieš 25 metus tapo ugniagesiu gelbėtoju. „Buvo visko: ir pastatų, liepsnojančių atvira ugnimi, ir sudegusių žmonių. Ypač įsiminė įvykis prieš 10 metų, kai Kūčių naktį Užupiuose sudegė namas. Viską užgesinus, naktį parėjo katė ir negalėjo patikėti, kas gi čia atsitiko, nebeliko jos namų “, – prisimena jis. O štai kitame įvykyje Raitininkų seniūnijos gale, kilęs gaisras paliko dviprasmiškus jausmus. „Operatyviai atvykus ir užgesinus namo stogą, namiškiai su kaimynais tik apsidairė ir nuėjo į lauko virtuvę toliau lėbauti“, – subtiliais prisiminimais dalijosi J. Jegelevičius.

Garaže – 57 metų „Volga“

Po budėjimų priešgaisrinėje tarnyboje Juozui namie nesisėdi. Domisi technika, remontuoja automobilių variklius ir vairuoja beveik tokio pat amžiaus automobilį kaip ir jis pats – 1968-ųjų metų „Volgą“. „Visi nori kuo naujesnio automobilio, o aš nusprendžiau įsigyti seną. Retai kas tokią turi!“, – sako jis. Prieš 20 metų laikraštyje „Alio Alytus“ rado skelbimą apie netoli Simno parduodamą „Volgą“. Nuvažiavo, apžiūrėjo ir nusipirko už 600 litų. Restauracijai prireikė trejų metų. „Pertvarkiau variklį – vietoj benzininio įdėjau dyzelinį Ford Scorpio 2.5 tūrio variklį. Ir dokumentus susitvarkiau“, – pasakoja pašnekovas. Jo garaže – ne tik „Volga“, bet ir „Nissan X-Trail“, „Ford Focus“. „Jeigu turėčiau, kur laikyti – dar daugiau pirkčiau“, – šypsosi jis. Ir dar priduria: „Sulaukęs 60-mečio, savo organizmo (kaip ir „Volgos”, būtent besibaigiančios tech. apžiūros balandžio 25 d.) technikinę – širdį ir važiuoklę – pasitikrinau. Viskas tvarkoje, bent jau kol kas!“ Neseniai su gėlėmis apsilankęs pas savo šeimos gydytoją Jūratę Overaitytę-Jakubavičienę, Juozas sako, kad kruopščiai laikosi jos rekomendacijų, o ypač stengiasi nepersivalgyti vėlyvais vakarais. „Širdis ir svajonės tai atrodytų kaip šešiolikinio, bet tik štai tas kreivas veidrodis rodo nežinia ką! Bet dėl to visai nesijaudinu, nes kai pasižiūriu į apsunkusius ir pastorėjusius sunkokai judančius bendraamžius,  sakyčiau kaip tokių metų, aš atrodau visai super vyrukas”!- kaip visada linksmai apie save apibūdina Juozas.

Video:

Pozityvus požiūris – gyvenimo variklis

J. Jegelevičius linksmas, mėgsta papokštauti. Jį pažįstantys kartais net nesupranta, ar vyras rimtai kalba, ar juokauja. „Geriau bet ką kalbėti, nei tylėti. Kartais ir nušneku, bet linksmai – jei tylėsiu, atrodysiu mandras“, – juokiasi jis. O štai atbildėjus 60-mečiui, Juozas sako, kad didelių norų neturi, jam pakanka pavasario, pražydusių žiedų, geros nuotaikos ir gražių merginų gatvėse. Laisvalaikiu internetu žiūri laidas apie keliones ir technikos naujoves. Taip semiasi idėjų ir linksmai „keliauja“ po pasaulį.

Danielius Jakubavičius