Už vieną nerūšiuojantį sumoka dešimt tų, kurie rūšiuoja
- Straipsniai
danieliusnet
- 0
- 198 minutes read
Kai
paklausai žmonių kalbų, atrodo, kad beveik visi rūšiuoja atliekas. Kai ištiri
atliekų sudėtį, paaiškėja, kad nieko panašaus – tyrimai rodo, kad į mišrias
atliekas išmetama apie 60-70 proc. biologiškai skaidžių atliekų, kurių
didžiausią dalį sudaro žaliosios ir maisto bei virtuvės atliekos.
Atliekų
sudėtis tiriama keturis kartus per metus. Tai daroma pagal Aplinkos ministro
nustatytą tvarką. Vykdant tyrimus kviečiami dalyvauti už atliekų tvarkymą
atsakingi savivaldybių specialistai, aplinkosaugininkai. Kaskart ištiriama po
300 kilogramų iš kiekvienos savivaldybės atvežtų mišrių komunalinių atliekų.
Išrūšiavus
ir pasvėrus šias atliekas paaiškėja, kad apie du trečdaliai jų yra įvairios
biologiškai skaidžios atliekos, kurios turi būti renkamos atskirai. To
nepadarius atliekų tvarkymo kaštai auga, nes mišrias atliekas reikia papildomai
rūšiuoti, jos būna labai užterštos ir didžiulė dalis nebetinka jokiam tolesniam
naudojimui, išskyrus du pačius brangiausius variantus – deginimą ir šalinimą
sąvartyne.
Jeigu
šios atliekos būtų išrūšiuotos, jų tvarkymas kainuotų daug pigiau ir
rūšiuojantiems gyventojams netektų dengti tų išlaidų, kurias sukuria nerūšiuojantieji
atliekų.
„Nerūšiuojantys
labiausiai kenkia ne atliekų tvarkymo centrui, valdžiai ar dar kažkam ant ko
jie pikti, o patys sau ir aplinkiniams, ypač tiems, kurie rūšiuoja, bet turi
dengti augančius atliekų tvarkymo kaštus ir už nerūšiuojančius“, – sako Alytaus
regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Jis
pastebi, kad situacija su rūšiavimu pagerėja paskelbus apie vykdomą sugriežtintą
konteinerių kontrolę. Bet prie kiekvieno konteinerio kasdien kontrolieriaus
nepastatysi, o patirtis rodo, kad geriausi kontrolieriai yra kaimynai – jų
perspėjimai ir pranešimai veikia efektyviausiai.
„Kol
neateis suvokimas, kad neteisingai rūšiuodamas ar visai nerūšiuodamas vienas
žmogus padidina visų kaimynų išlaidas
atliekų tvarkymui, tol situacija iš esmės nepasikeis“, – įsitikinęs A. Reipas.
Jis
primena: atliekų tvarkymo sistema regione sukurta, galimybės rūšiuoti yra, tad
rezultatas ir tvarkymo kaštai dabar labiausiai priklauso nuo pačių gyventojų,
jų požiūrio ir elgesio.
|
Kuo skiriasi išrūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų tvarkymas?
Išrūšiuotos žaliosios atliekos iš karto vežamos
Nerūšiuotos mišrios atliekos pirmiausia vežamos į
Nerūšiuotų atliekų tvarkymo procesas reikalauja
|
Alytaus
regiono atliekų tvarkymo centro inf.
ARATC
nuotr.:
Mišrios
atliekos rūšiavimas. Taip atrodo mišrių atliekų konteinerių turinys.
Mišrios
morfologiniai. Tiriant mišrių atliekų sudėtį, paaiškėja, kiek daug atliekų yra
nerūšiuojama.
