Vaikai dėl teisės į kompiuterį skambina net ir policijai

Vaiko teisių gynėjams vis
dažniau tenka spręsti konfliktus tarp tėvų ir vaikų, kai nesutariama dėl
kompiuterių, telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo. Labiausiai
specialistus neramina, kad karantino akivaizdoje, kai socialinio bendravimo
galimybės siaurėja, priklausomybė išmaniesiems prietaisams aštrėja. Su tokiais sunkumais
jau susiduria ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.

Karantinas,
būtinybė izoliuotis, nuotolinis mokymasis ir apribotos galimybės įprastai
leisti laisvalaikį lemia, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie
kompiuterio, planšetės ar telefono ekrano. Iš pradžių mokslai, po to žaidimai,
socialiniai tinklai ar kitos platformos – atsitraukti nuo ekrano, rodos, nėra kada.
Tėvai išties vis bando paaiškinti, susitarti ir drausti per ilgai naudoti išmaniuosius
įrenginius. Tačiau pasitaiko situacijų, kai vaikai tėvus tarnyboms apskundžia
dėl vėlai vakare iš jų paimto kompiuterio ar telefono. Valstybės vaiko teisų
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams tenka analizuoti tokiose šeimose kylančius
sunkumus ir spręsti, kokia pagalba reikalinga: ar reikia stiprinti tėvystės
įgūdžius, o gal vaikui reikia psichologo ar priklausomybių specialisto
konsultacijų.

Teisės į kompiuterį
vaikai reikalauja skambindami policijai

Tai, kad draudimas
naudotis išmaniaisiais prietaisais gali virsti rimto šeimos konflikto
priežastimi, įrodo pavyzdžiai iš vaiko teisių gynėjų darbo kasdienybės. Prieš
kelias dienas, apie 22 valandą vakaro į policiją paskambinusi mergaitė pranešė,
kad mama iš jos ir brolio atėmė kompiuterį ir liepia eiti ruošti namų darbus.
Fone girdėjosi brolio balsas ir pritarimo šūksniai. Gavę informaciją apie
galimą vaiko teisų pažeidimą, į šeimą atvyko Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo
tarnybos atstovai. Pokalbių metu paaiškėjo, kad tėvai nebepajėgia susitarti su
paaugliu berniuku ir jaunesne sesute, todėl, netekę kantrybės ir nematydami
kitų problemos sprendimo būdų, paėmė iš vaikų kompiuterį. Kilo konfliktas. Nors
policija konstatavo, kad smurtas prieš vaikus panaudotas nebuvo, visgi santykių
problemas šeimoje reikia spręsti.  

Kitas atvejis, kai teko
skubėti į šeimos namus, buvo po nepilnamečio skambučio policijai dėl sugedusio
telefono. Vaikas prašė pagalbos, nes telefonas nebeveikia, o namuose vėlų
vakarą jiedu su broliu yra vieni. Skambinęs berniukas pasiguodė, kad žaidė su
vienu iš telefonų ir šis išsijungė, tuomet bandė susisiekti su kaimynais,
galiausiai sugalvojo paskambinti policijai, kad pareigūnai pataisytų telefoną. Berniukų
tėvai buvo išskubėję į ligoninės priimamąjį – tėtis išvežė sunegalavusią mamą.
Netrukus jie sugrįžo, o namuose jau rado policijos pareigūnus ir vaiko teisių
apsaugos specialistus.

Kauno
apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė sako, kad
tai tik du pastarųjų dienų nutikimai, o panašių situacijų, kai vaikai bando
išsikovoti savo teisę į telefoną, kompiuterį ir neribotą laiką su jais,
pasitaiko vis dažniau.

Konfliktą iššaukia
spontaniški draudimai

„Nei
vienas vaiko teisių specialistas tėvams, protingai ribojantiems naudojimąsi išmaniaisiais
prietaisais, neišsakys priekaištų dėl vaiko teisių pažeidimo. Tačiau jei dėl
užstrigusio kompiuterinio žaidimo vaikas skambina pagalbos telefonu 112, jau turėtume
susimąstyti, kas su mūsų vaiku atsitiko, kodėl jis renkasi tokį problemos
sprendimo būdą. Gal tai irgi yra pagalbos šauksmas, tik kilęs iš visai kitų
vaiko poreikių“,  –
atkreipia dėmesį N. Martišienė.

Specialistė suaugusiuosius
kviečia būti dėmesingus vaiko poreikiams, kartu su jais aptarti taisykles ir nusistatyti
ribas. Pasak N. Martišienės, kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo lengviau vaikas
priims, namuose egzistuojančias taisykles, ir faktą, kad jų nevalia pažeisti.

„Akivaizdu, kad su
paaugliu susitarti bus sunkiau nei su šešiamečiu. Žinoma, taisyklės turi
keistis kartu su vaiko amžiumi. Labai svarbu susitarimų laikytis, antraip
vaikas supras, kad gali juos laužyti ir kontroliuoti situaciją, pavyzdžiui,
išsiprašyti žaisti ilgiau, arba tai daryti kai tėvai nepastebi, nes patys yra
užsiėmę“, – primena vaiko teisių specialistė.

Visgi, bene svarbiausia
aplinkybė, į kurią dėmesį atkreipia vaiko teisių atstovai, yra ugdymas
asmeniniu pavyzdžiu. Ką tėvai bekalbėtų, kokias taisykles šeimoje beįvardintų,
visuomet daug lengviau vaikai išmoksta tai, ką daro ir ko laikosi patys tėvai.
Daug svarbiau ne ką girdi, bet ką realiai
mato vaikas.

„Įsivaizduokite šeimos
ryšį kaip susikibimą rankomis: kai ranka yra tėčio arba mamos delne, vaikas
jaučiasi saugus, patenkintas jo artumo ir saugumo poreikis. Tuo tarpu, jei tėvų
rankos ir akys nuolat užimtos išmaniuoju telefonu, tas delniukas lieka tuščias.
Be dėmesio likusio mažojo delne taip pat labai greitai atsiduria kompiuterio
pelė ar telefonas“, – sako N. Martišienė.

Neribotos valandos prie
ekrano gali pakenkti

Vaiko teisių specialistai
primena, kad labai svarbu matyti ir girdėti savo vaiką. Geriausia iš anksto nusibrėžti
ribas, sutarti, kiek laiko ir ką jis veiks prie kompiuterio ar išmaniajame
telefone. Drausti naudotis išvis – neverta, o dažnai ir neįmanoma. Tačiau
neribojamos valandos prie išmaniųjų įrenginių gali turėti įtakos vaiko regėjimui
bei laikysenai, gali paveikti ir psichinę sveikatą.

N. Martišienė sako, kad intensyvūs
ir ilgas valandas žaidžiami kompiuteriniai žaidimai gali sukelti stresą, įtampą
ir nuovargį. „Žaidžiant tokius žaidimus, išsiskiria streso hormonai, o
ilgalaikis, užsitęsęs stresas lemia psichinės sveikatos sutrikimų vystymąsi.
Jei vaikai žaidimus žaidžia ar socialiniuose tinkluose daug valandų leidžia
paslapčia nuo tėvų, maištauja ir nepaiso jų draudimų, ilgainiui formuojasi
vidinė nuostata, kad taisyklių laikytis nėra privalu ir santykiuose su kitais –
mokytojais, bendraamžiais“, – pasakoja specialistė.

Visgi, jei susitarti su
vaiku nebepavyksta, patys nerandate priemonių, kurios padėtų susitarti dėl
laiko, praleidžiamo prie vienokio ar kitokio išmaniojo prietaiso, kviečiame kreiptis
į psichologus, priklausomybių specialistus, kurie  gali padėti visai šeimai. Galima apsilankyti ar
nuotoliniu būdu dalyvauti ir įvairiuose tėvams skirtuose seminaruose bei mokymuose,
kuriuos gausiai rengia nevyriausybinės organizacijos. Tėvelių prašoma nebijoti
kreiptis ir į vaiko teisių specialistus, kaip tik atvirkščiai – jie rekomenduos
tuo metu reikalingiausius specialistus vaikui ir visai šeimai.