Vaiko atstumti tėvai. Kur ieškoti priežasčių?

Vaiko gerovės srityje
dirbantys specialistai teigia, kad išsiskyrusių šeimų vaikai neretai atsisako
bendrauti su vienu iš tėvų. Kokios priežastys lemia tokį vaiko sprendimą?

„Mano darbo praktikoje
yra toks atvejis, kai mažametis vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su vienu
iš tėvų. Įvardyti tokio elgesio priežastį sunku. Problema ta, kad abu tėvai,
ilgą laiką, priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, jų konfliktas užsitęsė,
susiformavo neigiamos nuostatos vienas kito atžvilgiu, o tai daro poveikį vaikui.
Mes – vaikų gynėjai stengiamės, kad vaikas kuo mažiau patirtų streso, įtampos
ir bendrautų su abiem tėvais, tačiau mūsų vienų indelio nepakanka, reikia, jog
tai suprastų ir tėvai“, – teigė Rima Kundrotienė, Alytaus apskrities vaiko
teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vyriausioji specialistė.

Neretai nesusipratimai
kyla dėl vaiką auginančio vieno iš tėvų netinkamos įtakos, dėl kurios vaikas
nustoja bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu arba motina, jaučia jam
priešiškumą. Šis procesas gali tęstis metų metais, sukelti psichologinį
sutrikimą, vadinamą Tėvų atstūmimo sindromu. Šis sindromas būdingas vaikams,
kurių tėvai išsiskyrę ir nesutaria dėl vaiko globos, tačiau sindromas gali
paveikti net ir su abiem tėvais gyvenančius vaikus. 

„Tenka pripažinti, kad
dažniausiai aptariamas problemas lemia kelios priežastys: tėvų
nesusikalbėjimas, ambicijos, vaikų nuteikinėjimas, siekiant pakenkti buvusiam
sutuoktiniui. Labai svarbu patirtas vieno iš tėvų netinkamas elgesys šeimos
narių atžvilgiu, gal net smurtas. Taip pat vieno iš tėvų  nustatytos
bendravimo tvarkos nevykdymas ilgą laiko tarpą, nes tai sąlygoja tarpusavio
ryšio su vaiku susilpnėjimą arba jo išnykimą. Tačiau nepaisant tėvų tarpusavio
santykių, vaikas turi jaustis svarbiu abiem tėvams vienodai, žinoti, kad abu
tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Svarbiausia yra vaiko interesai ir savijauta“, – mintimis dalinosi Renata Kruk,
Alytaus apskrities VTAS Alytaus rajone patarėja.

Civiliniame kodekse numatyta, jog
vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo
pažiūras, turi būti išklausytas.

Anot vaiko gerovės
srityje dirbančių specialistų, tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias
neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarkos
ir nenorą bendrauti, būtina įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo
priežastis, ar vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina ribojimas
yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

„Vaiko nuomonė, sprendžiant bendravimo su skyrium gyvenančiu
tėvu arba motina tvarką, yra viena iš svarbiausių aplinkybių, tačiau tenka
pripažinti, jog ne visa lemianti. Dėl jauno amžiaus ar patirties stokos vaiko
sprendimas gali būti nepagrįstas arba pagrįstas brandos stokojančiomis
emocijomis“, – teigė patarėja.

Lietuvos Aukščiausiasis
teismas pasisakęs, kad jei vien tik vaiko norai būtų pagrindas nustatyti tėvų
ir vaikų bendravimo sąlygas, tai reikštų, kad nepilnametis gali pats priimti
sprendimus dėl savo auklėjimo ir tėvų teisės į bendravimą liktų visiškai
apribotos vaiko norų (2014-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis
civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2014).

Tačiau, koks vis dėlto,
VTAS vaidmuo susidarius tokiai situacijai, kai vaikas atsisako bendravimo su
biologiniu tėvu arba motina, kaip rasti aukso vidurį, kad nebūtų
pažeisti nei vienos pusės interesai?

Vaiko teisių apsaugos
specialistai įsigilina į situaciją, bendrauja su vaikais, tėvais ar globėjais,
įvertina aplinkybes. Taip pat inicijuoja atvejo vadybos proceso organizavimą,
kurio tikslas rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią
pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir
sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko
fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos

prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyrius