Valkininkų folklorinio ansamblio “Laumės” narės lankėsi pagoniškoje šventėje Molėtų raj.

Jolanta Molienė

Jorė arba Joris yra pavasario perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Tai diena kai Aukštėjo galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visą perkūnydamas naujo vešėjimo metui. Šia švente baltų kultūros puoselėtojai pradėda naujus metus.

Balandžio 29 dieną Molėtų rajone, Kulionyse jau 16 kartą rinkosi pagoniškam tikėjimui prijaučiantys žmonės švęsti Jorės.  Renginys prasidėjo senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Iš ten šventės dalyviai su giesmėmis ir būgnais keliavo į Kulionių piliakalnį susitikti su protėviais. Giedojo apeigines giesmes, garbino ugnies deivę Gabiją. Visi norintieji galėjo įsišventinti į romuvius tardami žodžius „Tebūnie darna“. Pasibaigus apeigoms žvangėjo karžygių kalavijai.

Vėliau šventė persikėlė į dangaus stebyklą, kurioje pagarbinta Gabija, Žemyna, Perkūnas, Praamžis. Dievams paaukotas margutis. Kad metai būtų gausūs vieną kiaušinį ir duonos kepalą visi šventės dalyviai pasidalijo po kruopelytę, linkėdami vienas kitam darnos. Buvo pagerbti visi turintieji Jorės, Jorio, Jorigės, Jorūno, Jorūnės ir kitus pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančius vardus.

Paežerėje esančioje akmeninėje Perkūno šventvietėje, kiekvienas šventės dalyvis Perkūno šventovei, aukojo savo atvežtą lauko akmenį. Jie dedami į pagrindinio šventovės aukuro pamatus.

Iš apeiginio katilo buvo ragaujamas šventinis viralas. Kurio sudėtį, anot etnologo Jono Vaiškūno, „net ir mokslininkams būtų sunku nustatyti“. Organizatoriai taip pat kvietė ragauti ir kiaušiniene. Savo atsivežtu maistu šventės dalyviai vaišino vieni kitus. Tai ką per Jorę pasiūlysi kitam – rytoj atgausi su kaupu ir skalsa.

Valkininkų folklorinio ansamblio „Laumės“ narės šioje šventėje sėmėsi giedojimo patirties ir turiningai praleido sekmadienio diena.

Ačiū, Eugenijai Strazdienei, už idėją nuvykti į Jorės šventę.