Valstybės diena Dauguose ir Dubingiuose. Palyginkime

Neformalus kultūros klubas “Kitaip”

Daugai – miestelis Alytaus rajone prie Didžiulio ežero, viena seniausių vietovių Lietuvoje, pirma kartą paminėti 1384 m. Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais Dauguose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Čia jis mėgdavęs užsukti
pamedžioti, iš čia jis siuntęs laiškus, čia įsakęs pastatyti bažnyčią.
Ryškiausia Daugų istorijos asmenybė – kunigas, ministras pirmininkas, Lietuvos
nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas, įnešęs ryškų indėlį kuriant Lietuvos valstybę.

Dubingiai – miestelis Molėtų rajone prie Asvejos ežero, pirmą kartą paminėtas 1334 m. Dubingių piliavietėje Didysis kunigaikštis Vytautas pastatė mūrinę pilį ir bažnyčią. Dubingiai – viena iš Radvilų giminės rezidencijų, siejamų su garsiais Radvilų giminės
atstovais, to meto valstybėje ėjusiais svarbias vaivados, kanclerio, etmono pareigas.

Taigi tiek gamtiniu, tiek istorinio paveldo aspektu abi vietos yra lygiavertės. Atrodo, kad galimybes save atskleisti irgi turime vienodas. Bet ar jas vienodai išnaudojame? Liepos 6-oji – Valstybės (Mindaugo karūnavimo) diena yra puiki proga pažvelgti į šiuos skirtumus iš arčiau.

Dauguose vykusią šventę puikiai prisimename – tai ir 150 m. bažnyčios jubiliejus,
ir mugė, ir koncertas su fejerverkais. Atrodo, ko daugiau reikia Valstybės dienos šventei? Klausimų iškyla tuomet, kai pradedame svarstyti, kuris renginys šioje šventėje buvo susijęs su valstybingumu? Geriausia, kai galime save palyginti su kitais.

Valstybės dienos šventė Dubingiuose taip pat buvo sujungta su kita švente –  žinomo
amatų mugė. Prie Valstybės dienos puikiai derėjo Lietuvos kariuomenės orkestro bei grupės „Thundertale“ koncertai, Viduramžių pasiuntinių (riterių kovų) pasirodymas. Šventę vainikavo baltiški ir patriotiniai motyvai Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“
koncerte. Šios grupės pasirodymas visuomet reiškia, kad visi pagroti kūriniai bus vienaip ar kitaip susiję su Lietuva, tauta, jos istorija, valstybingumu ir pagoniškomis šaknimis. Jokių kiniškų žaislų prekeivių, jokių didžiausią mugės vietą okupuojančių maisto tiekėjų palapinių, jokių šventę „puošiančių“ girtų piliečių.

O Dauguose? Bažnyčios jubiliejų švęsti tikrai galima ir reikia, ir netgi jį galima puikiai susieti su Valstybės diena. Juk pirmoji bažnyčia Dauguose pastatyta dar Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais! Tai būtų puikus perėjimas nuo pagoniškos didžiųjų kunigaikščių valdytos, baltiškų papročių Lietuvos prie krikščioniškos. O ką padarėme? Paskleidėme žinią, kad švenčiame bažnyčios jubiliejų. Tada suplakėme ją su „Vairo“, „Vyno“, „Dinamikos“ ir „Rondo“ (kurių patirtimi niekas neabejoja) pasirodymais ir kiekvienam išsilavinusiam šventės dalyviui sukėlėme daug klausimų, ką visa tai reiškia? O ir kur mūsų krašto amatai? Juk Dauguose jie buvo gaivinami! Kokią senovės dvasią galėjome pajusti Dauguose, kur  geriausią aikštės vietą užėmė alaus baras ir valgykla? Ir kai 19 val. renginio vedėjas skelbė, kad šventė dar tik prasideda, į Daugus atvykę prekybininkai jau krovėsi prekes. Juk renginiai aikštėje turėjo šurmuliuoti visą dieną, taip nenuskriaudžiant į Daugus atvykusių prekeivių.

Metai iš metų Daugų „Mindauginės“ rengiamos kaip pagrindinė miestelio metinė šventė, sutaupant“ Joninių, Užgavėnių ir kitų šventinių ar atmintinų dienų sąskaita,
tad jai pagrįstai turi būti keliami ir atitinkami kokybės reikalavimai. Matant realią situaciją galime tik pasvarstyti, ar mums trūksta fantazijos, o gal tiesiog nepakankama renginio organizatorių kompetencija kultūros ir istorijos srityje?

Neveltui Dubingiuose teko sutikti ir tikros baltiškos kultūros pasiilgusių daugiškių, kuriems dėl to važiuoti pusantro šimto kilometrų neatrodė per daug…