Varėnoje pristatyta buvusio politinio kalinio Vytauto Kaziulionio knyga „Tiems, kurie visur ir visada mylėjo Lietuvą“ (foto)

Rūta Averkienė

Senojoje Varėnoje
gyvenančiam buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui šie metai
ypatingi. Jis neseniai šventė gražų devyniasdešimties metų jubiliejų, o dabar Varėnoje
gausiam draugų ir bendraminčių būriui pristatė jau trečią savo knygą „Tiems,
kurie visur ir visada mylėjo Lietuvą“. Knygos sutiktuvėse buvo prisiminti
didvyriškai už Lietuvą kovoję laisvės kovų dalyviai, knygos autoriaus gyvenimo
išbandymai Sibire bei prasminga jo veikla atgavus Lietuvos Nepriklausomybę.
Gražias dainas, kurios Vytautą mintimis sugrąžino į jaunystę, dovanojo Senosios
Varėnos choras „Sonata“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės ir Elvyros
Sinkevičienės.                   

                      Pirmąją dainą „Jei ne auksinės vasaros“
autoriui padainavę choristai, kaip sakė Vytautas Kaziulionis, jį tarsi grąžino
į tuos 1947–uosius, kai jis buvo septyniolikmetis jaunuolis. „Knygą skiriu
kovotojams už laisvę. Ir visiems jums, kurie mylėjo ir dabar tebemylite
Lietuvą. Visiems tiems, kurie kovojo ir mirė būdami laisvi. 1949 m. Radviliškio
rajone, Minaičių kaime susirinko visos Lietuvos partizanų vadai ir paskirstė
Lietuvą į devynias apygardas. Varėnos kraštas pateko į Dainavos apygardą. Joje
pokariu žuvo maždaug tūkstantis aštuoni šimtai partizanų. Nuo šešiolikos iki
trisdešimties metų. Žuvo pačioj jaunystėj, kai Lietuvai galėjo daug gerų dalykų
padaryt. Knygą skiriu politiniams kaliniams ir tremtiniams. Traukiniai ištisą dešimtmetį
riedėjo į Rytus. Daugiausia vežė moteris su mažais vaikais ir seneliais, nes
vyrai buvo arba partizanų gretose, arba kalėjimuose. Kai kuriuos tie traukiniai
nuvežė labai toli, į amžino įšalo žemę. Tiems, kam lemta buvo sugrįžt, laukė
sunkumai savo Tėvynėj, nes jų čia niekas neregistravo“. Vytautas Kaziulionis
prisiminė daugybę gyvenimo akimirkų, kurios jį užgrūdino ir sustiprino. Jis
dėkojo bendraminčiams ir visiems, atėjusiems į knygos pristatymą.  Prisimindamas savo nelengvą gyvenimą,
sakė, jog laisvės siekis jo širdyje buvo visą laiką. Žodžiai,
sklindantys iš gyvo liudininko lūpų ir širdies, patys reikšmingiausi ir
prasmingiausi prisiminimai.

                      Vytautą
Kaziulionį pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta
ilgamečiam bičiuliui ir bendražygiui Vytautui dėkojo ne tik už išleistą knygą,
kuri yra tarsi dar vienas pokario Lietuvos istorijos vadovėlis, bet ir už
prasmingą veiklą įamžinant žuvusių laisvės kovotojų atminimą bei meilės
gimtinei paminklus, kuriuos jis pastatė jaunų žmonių širdyse. „Jausdamas
šventą pareigą prieš savo du žuvusius brolius ir prieš visus laisvės kovotojus,
Vytautas su talkininkais perlaidojo apie penkiasdešimt partizanų palaikų,
paminkluose įamžino maždaug šešis šimtus septyniasdešimt laisvės kovotojų
vardų. Su Vytautu susipažinom prieš tris dešimtmečius, kai aš, jaunas
istorikas, rinkau medžiagą apie partizaninį karą. Drauge padarėme gražių ir
prasmingų darbų. Vienas svarbiausių – Varėnos rajono mokyklose organizuotas
rašinių konkursas ir istorinių žinių viktorina „Lietuvos laisvės ir kančių
istorija“. Bendros pastangos lėmė, jog šis konkursas tapo respublikiniu ir
gyvuoja iki šiol“, – kalbėjo meras. „Smagu sutikti tuos, kurie
ir dabar šį konkursą prisimena, kad vertina ir sako, jog jis paliko įspūdį
visam gyvenimui. Tai didžiausias komplimentas Vytautui ir mums, kurie
prisidėjome. Vytauto dėka stovi daug pastatytų paminklų laisvės kovotojams,
pradedant Merkinės kryžių kalneliu ir baigiant Senosios Varėnos kapinaitėm.
Statydamas šiuos paminklus, Vytautas tuo pačiu tvirtino valstybingumą“. 

                      Knygos
autorių sveikinęs Seimo narys Juozas Baublys pažymėjo, jog knyga labai
prasminga ir reikalinga, tai tarsi padėka visiems tiems, kurie mylėjo ir myli
Lietuvą.  Jis linkėjo stiprybės,
sveikatos ir ryžto parašyti ir išleisti dar ne vieną knygą.

                      Seimo
narys Laurynas Kasčiūnas sakė, jog dėka tokių žmonių kaip Vytautas sunkiau
ištrinti tą moralinę vertybinę ribą tarp tų, kurie tada neva dirbo Lietuvai ir
kovotojų už Lietuvos laisvę. „Kad ta riba niekada neišsitrintų. Ačiū už tai,
kad leidžiant suvokti, kas šiandien yra laisvė. Kad tokių asmenybių, kaip jūs,
dėka jaunajai kartai lengviau nusibrėžti moralinius orientyrus“.

                      Senelį
pasveikino knygos viršelį nupiešęs anūkas Linas Kaziulionis.

                      Viena iš trijų Vytauto Kaziulionio knygų, kurią
sudaro jaunimo rašiniai apie pokario išbandymus, skirta jaunimui, siekiant, kad
kuo daugiau jaunų žmonių sužinotų tikrąją Lietuvos istoriją ir būtų tikri savo
krašto patriotai. Žinoma, toks tikslas yra visų jo parašytų knygų. Viena iš
jaunimo atstovų, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinė Agita Beržanskaitė sakė,
jog jai didelė garbė buvo susipažinti su tokia garbinga asmenybe kaip Vytautas
ir skaitant jo knygas prisiliesti prie istorijos. Ji perskaitė vieną iš knygoje
publikuotų laiškų.

                      Knygos
sutiktuvių renginyje Vytautą sveikino, už jo prasmingą veiklą dėkojo daug jo
bendražygių, bičiulių ir draugų.

                      Vytauto
knyga pasidžiaugė daug prie jos sudarymo ir redagavimo prisidėjusi dukterėčia,
lietuvių kalbos mokytoja Danutė Nekrašienė, dėdės atėjusi pasveikinti su
seserimis.

Buvusį
ilgametį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininką
ir bendražygį Bernardo Brazdžionio daina 
„Lietuva, Lietuva“ pasveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos Varėnos skyriaus ansamblio „Viltis“ moterys. Vytautas daug metų šiame
ansamblyje dainavo, tad šią dainą dainavo kartu.  Jos prisiminė, kad kartu su Vytautu daugybę
kartų dainavo perlaidojant partizanų palaikus, atidengiant paminklus. Moterys dėkojo
už begalinę meilę Lietuvai ir Varėnos kraštui, už milžinišką darbą išsaugant
mūsų tautos atmintį, linkėjo jam sveikatos ir Dievo palaimos.

Gerbiamą
bendruomenės narį sveikino ir stiprios sveikatos, stiprybės ir optimizmo
linkėjo Senosios Varėnos choro „Sonata“ vadovė
Ilona Zalanskienė, o jos vadovaujamas choras gerbiamam Vytautui skyrė savo
gražias dainas.

Vytautas
Kaziulionis visą savo gyvenimą gyvena laisvės idėjom. Jis gimė Senojoje
Varėnoje, ūkininko šeimoje. Du jo broliai žuvo partizanų gretose. Vytautas su
tėveliais buvo ištremtas už antisovietinę veiklą, įkalintas. Po lagerių ir
tremčių gyveno Kaune. Prasidėjus Atgimimui, grįžo į Senąją Varėną ir dėjo visas
jėgas į partizanų palaikų paieškas, statė paminklus žuvusiems už Lietuvos
laisvę.

Trečioji
jo knyga yra rinkinys straipsnių ir laiškų, kuriose išsakytos autoriaus mintys
įvairiais klausimais, papasakota apie tuos laikus, kai pačiam teko patirti
tremtinio ir kalinio dalią, kai ne kartą žiūrėta mirčiai į akis. Vytautas
Kaziulionis susirašinėjo su JAV, Kanados šviesuoliais, kurie rinko lėšas ir
asmeniškai aukojo, kad paremtų jo ir bendraminčių sumanymus bei darbus ieškant
žuvusių kovotojų palaikų, statant paminklus perlaidotiems partizanams, jog
nenugrimztų į praeitį šlovinga ir didvyriška Lietuvos gynėjų istorija. Nuo 1995
metų jis Varėnos rajone kasmet organizavo vyresniųjų klasių moksleivių
istorinių žinių viktoriną bei rašinių „Lietuvos laisvės kovų ir kančių
istorija“ konkursą, kuris nuo 1999 m. tapo respublikiniu.

Vytauto
Kaziulionio darbai neliko nepastebėti. 1998 m. už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas
LPKTS žymeniu. 1999 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas
Vyčio Kryžiaus ordinu, jam suteiktas kario savanorio statusas. 2005 m.
apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 2016 m. gavo Varėnos
rajono savivaldybės kultūros premiją bei Kultūros ir meno tarybos ženklą
„Sidabrinė bitė“. 2019 m. Vytautui Kaziulioniui įteikta Varėnos rajono
savivaldybės įsteigta Adolfo Ramanausko–Vanago premija. Šiemet gegužės 12 d.
devyniasdešimtmečio proga nuo Senosios Varėnos bendruomenės ir visos parapijos
klebono Pranciškaus Čivilio apdovanotas Arkangelo Mykolo žvaigžde ir diplomu.

                      Knygos pristatymo renginyje Vytautui
Kaziulioniui išsakytos padėkos ir sveikinimai paliudijo, jog   šis žmogus yra tikras savo krašto, savo
Tėvynės patriotas, didvyriško, pasiaukojančio, doro, begalinę ištvermę ir kitas
dvasines vertybes turinčio žmogaus pavyzdys.