Varėnoje pristatytoje knygoje „Dainavos žemės šventvietės“ įamžintas baltų religijos ir mitologijos paveldas (foto)

Rūta Averkienė

Varėnos viešojoje
bibliotekoje vykęs jaukus archeologo, profesoriaus, dr. Vykinto Vaitkevičiaus
knygos „Dainavos žemės šventvietės: Varėnos rajonas ir Druskininkų savivaldybė“
sutiktuvių vakaras paliudijo – sulaukėme knygos, kuri  yra tarsi gaivus gurkšnis  iš paslaptingo, legendomis ir padavimais
apipinto ir niekad neišsenkančio Dainavos žemės šaltinio. Tik prieš savaitę iš
leidyklos iškeliavusią solidžią – 310 puslapių ir didelio formato – knygą
išleido Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato
direkcija.

Knygoje įamžintos  pirmą kartą sutelktos žinios apie istorinės
Dainavos žemės dalies, kuri apima Varėnos rajoną ir Druskininkų savivaldybę,
šventuosius miškus, medžius, kalvas, akmenis, ežerus, raistus, upelius ir
šaltinus. Leidinio įvade apžvelgiami su šventvietėmis, jų tyrinėjimų istorija
ir apsauga susiję klausimai. Toliau aprašomos 199 Varėnos rajono ir 46
Druskininkų savivaldybės šventvietės, skelbiamos jų geografinės padėties
koordinatės, matmenys, daugelis archeologinių, istorinių, kalbinių,
tautosakinių ir etnologinių duomenų, XVIII–XX a. žemėlapių iškarpos, schemos, piešiniai
ir nuotraukos. Pasakojama apie
vietas, su kuriomis žmogus užmezga ypatingą santykį, kuriose juntama šventybė,
saugomas ryšys su protėviais, patiriama laimė ir įgaunama sveikata. Autoriaus teigimu, per
šimtmečius po krikščionybės įvedimo daugelis šventviečių buvo sunaikinta,
laimė, ne visos. Po kruopelytę jo bei jam talkinusios Dzūkijos nacionalinio
parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistės,
etnografės Dalios Blažulionytės surinkti duomenys liudija, jog baltų religijos
ir mitologijos paveldas yra gausus ir įspūdingas.

Knygos sutiktuvių
vakarą vedė ir klausinėjo Baltijos aplinkos forumo vadovas, Musteikoje įsikūręs
Žymantas Morkvėnas. Įspūdžiais, kaip ekspedicijose po Dainavą buvo renkama medžiaga,
dalijosi knygos leidybos projekto autorė ir vykdytoja Dalia Blažulionytė. Vakarą
papuošė Varėnos kultūros centro folkloro ansamblio „Žeiria“, vadovaujamo Vaidos
Naruševičiūtės, atliekamos dainos.

V. Vaitkevičius sakė,
jog nors yra gimęs ir augęs Kaune, tačiau Dainavos žemė jį pakerėjo dar
vaikystėje, kai atvažiuodavo pas dėdienė į Krokšlio kaimą šalia Ūlos. Pirmoje ekspedicijoje, kurioje
prasidėjo jo rimta pažintis su Pietų Lietuva, sudalyvavo būdamas dešimtokas.
Dainavos žemės tyrinėjimai tęsėsi studijuojant. Pirmasis rimtas darbas buvo 1998
m. pradėtas tyrinėti Raigardas, 2001 m. – Merkinė. Knygos autorius pasidžiaugė,
kad puikiai su juo bendradarbiauja ir šiuos darbus tęsia Dalia Blažulionytė, kuri
labai prisidėjo ir rengiant šią knygą. „Mintis parengti Dainavos žemės
šventvietėms skirtą knygą kilo po 2020 m. vasaros ekspedicijos Musteikoje. Tų
pačių metų rudenį į Dzūkijos nacionalinį parką gyventi ir dirbti sugrįžo Dalia
Blaužulionytė, kuri prisiėmė šiai knygai skirto projekto rengimo ir valdymo rūpesčius,
o svarbiausia – nenuilsdama tvarkė jau anksčiau surinką medžiągą ir su
didžiausiu užsidegimu tęsė paieškas. Kai kas šią knygą pavadina enciklopediniu leidiniu, tačiau aš pavadinčiau
ją sąvadu, papildytu  tekstynu, gausiai
iliustruotu nuotraukomis, žemėlapiais. Ir jis yra išskirtinis, nes tekstai
neredaguoti, užrašyti taip, kaip kalba žmonės, yra pusiau filosofinių tekstų. Aš šita knyga esu žiauriai
patenkintas. Šiandien ir dar ilgai ji man bus idealas“, – kalbėjo V. Vaitkevičius. „Kuo dzūkų šventvietės kitokios? Dainavos
žemės savitumas yra mergų akmenys, keliaujantys ežerai, nuostabios, draugiškos
laumės. Visa tai svarbu atsiminti kuriant tapatybę“.

D. Blažulionytė paatviravo, jog išleista knyga – jos
svajonės išsipildymas. Ją pačią šiam rimtam darbui įkvėpė V. Vaitkevičius, o
viskas prasidėjo nuo įdomaus žygio „Vykinto
keliais“. Ji linkėjo, kad kiekvienas, gavęs įkvėpimo, savo aplinkoj pradėtų
ieškoti vietų, kurios jam bus dvasinė atrama. „Be tokių vietų mes mažiau
susiejam save su savo aplinka. Kai atrandam vietas, kurios teikia atgaivą,
atsiranda trauka. Linkiu, kad kiekvienas atrastų savo šventą vietą,  tada gal mažiau lietuvių išvažiuotų iš Lietuvos.
O atradęs tai perduotų savo vaikams, kas yra labai svarbu. Kai perduodi,
pasidaro džiugu gyventi, nes atsiranda pagarbos savo žemei, tradicijos
tęstinumas. Žmonėms, kurie skaitys knygą, atsiras klausimų, kai kas sakys, kad
vienoje ar kitoje vietoje yra šventvietė, kuri knygoje neužfiksuota. Tad mielai
kviečiu šią informaciją pildyti kartu“.

Ž. Morkvėnas pažymėjo, jog ši knyga
padeda sujungti skirtingus elementus į vieną visumą ir atveriau visai kitokį,
daug gilesnį suvokimą apie šventą Dainavos žemę ir vietas, kuriose gyvenam.

Knygos autorių V. Vaitkevičių bei
leidybos projekto autorę D. Blažulionytę išleidus tikrai vertingą ir Varėnos
kraštui reikalingą knygą pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė. Ji linkėjo, kad knyga
įkvėptų naujai pradžiai – ieškojimams, atradimams – kiekvieną skaitytoją. Kad
jis atrastų savo šaltinį ir pajaustų versmės galią.

D. Blažulionytė Varėnos rajono
savivaldybei įteikė knygą bei knygos leidybos projektą vykdžiusio Dzūkijos
nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus
Eimučio Gudelevičiaus padėką už paramą puoselėjant ir saugant prigimtinės
kultūros lobius Lietuvių tautos garbei.

Dzūkiškas dainas dainavęs folkloro ansamblis „Žeiria“ tik dar kartą paliudijo, koks gausus ir
unikalus yra Dainavos žemės paveldas.