Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta literato Petro Miliūno poezijos knygelė „Minčių labirintuos“

Kovo 1 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje  pristatyta  literato Petro Miliūno poezijos knygelė  „Minčių labirintuos“.

        Pavasaris atneša viltį, atgimimą, šviesą, kūrybą, meilę, poeziją …Simboliška, kad pavasarį sutinkam nauja poezijos knyga ir jausmingomis melodijomis. Svajingų romansų „labirintais“ renginio dalyvius lydėjo šaunus (puošnus) Dubičių retro ansamblis „Neramios širdys“ (vadovė FiliutėKapočienė). Tik „neramios širdys“ priverčia žmogų ieškoti ir surasti kelią iš minčių ir jausmų labirinto.

Kokius kūrybos labirintus įveikia kūrėjas kelyje į save? Koks Petro Miliūno minčių labirintas? Į šiuos klausimus atsakymo ieškojo VB Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros sk. bibliografė Laimutė Cibulskienė, o jai talkino kolegė Elena Glavickienė.

„Ši knyga primena išpažintį, atsivėrimą: eilėse smulkiausi išgyvenimai, potyriai pamąstymai. Viskas persmelkta autoriaus asmenine patirtimi. Eilėraščiuose pamačiau žmogų ir lamingą ir nelaimingą, ir besiguodžiantį, ir besiilgintį meilės ir susikaupusias nuoskaudas išreiškiantį“, – sprendžia L. Cibulskienė.Knygos I- me skyriuje „Įgimtų ydų valia negydo“- lengvi, ironiški eilėraščiai apie žmogaus prigimtį. Į minčių labirintus vis giliau veda II –asisknygos skyrius. „Taigi, mintys būna įvairios: nuo optimistinių iki pesimistinių, netgi kritinės būsenos, kai  žmogaus sielą kausto neviltis“ – pastebi  pranešėja.

Į III- ą skyrių „Jausmų nelaisvėje“sudėtuose eilėraščiuose „džiaugsmas, skausmas, patirto jausmo ilgesys, padarytos klaidos ir jų pasekmės, šeimyninio gyvenimo kritinės situacijos. Meilei vien jausmo neužtenka, reikia ir proto, kantrybės, pastangų jai išsaugoti“,- taip sprendžia L. Cibulskienė.Minčių apie visuomenės, pasaulio reiškinius, jų negatyvią pusę ir išeitį iš susidariusios padėties skaitytojams  autorius pažeria

IV sk. „Pastovus rūpestis“. Čia ir „nežinia gaubia“, „dėl rytojaus negarantuotas“, naujų technologijų, visagalio interneto teigiamos ir neigiamos pusės, aštriai paliestos skurdo, emigracijos, valdžios klaidų problemos. „Kokia išeitis? Sugrįžimas į tėviškę, savo kaimą, savo sodybą, į gamtą… ten atras laimę“, – mano L. Cibulskienė. V sk. – „Laiko tėkmėj“ dvelkia nostalgija  praeičiai, ateitis neguodžia, nes „resursai išsemti ir tik trupinius kremti“, tik šilti praeities prisiminimai pakelia nuotaiką. Bėgant laikui, žmogus kitaip reaguoja į įvykius, keičiasi jo elgesys, laikas įtakoja būdą, svajones“, – pastebi  Laimutė Cibulskienė. Ji „atrado“ labai įdomų faktą- turinio eilėraštį, t.y. visus knygelės turinio eilėraščių pavadinimus galima skaityti tarsi dar vieną, savarankišką eilėraštį.

Iš minčių labirinto išrinktus eilėraščius skaitė pats autorius Petras Miliūnas. Jei žmogus atrado savo pašaukimą kūrybai, juo gyvena, galima tik linkėti ir toliau gyventi ištikimai laikantis to kelio.

                                                               Renata Česnulevičienė

VB skaitytojų apt. sk. bibliotekininkė