Velykos Matuizose (foto)
Dainora
Velykos, tai – didžiausia ir prasmingiausia pavasario šventė. Jos visą laiką laukdavo tiek vaikai, tiek jaunimas, tiek ir pagyvenę žmonės. Pagal tradiciją, pirmąją Velykų dieną žmonės susilaikydavo ir niekur nevažiuodavo, o lankyti kaimynų ir artimųjų leisdavosi antrąją Šventų Velykų dieną. Šią dieną lietuviai nuo seniausių laikų kiaušiniaudavo. Kiaušiniavimo, kitaip dar vadinamo lalavimu, tradicija yra gyva Dzūkijos krašte. Todėl šiandien Matuizų kaimo lalauninkės lankė kaimynus, draugus ir šiaip pažįstamus asmenis bei sveikino visus su Prisikėlimo švente. Lalauninkės, žinodamos, kad didelis džiaugsmas per Velykas vaikams yra eiti kiaušiniauti, pakvietė juos prisidėti prie jų. Vaikai džiaugėsi, kad aplankytuose namuose gavo daug margučių ir saldumynų. Kaimo lalauninkės jas priėmusius šeimininkus sveikino ne tik su Kristaus prisikėlimo švente, bet jiems linkėjo sveikatos, gausaus javų derliaus, didelio gyvulių prieaugio, o netekėjusioms lankytų namų mergelėms – šiais metais ištekėti. Taip pat per Velykas tikėta, kad kuo aukščiau supsiesi, tuo gausesnis linų, javų derlius bus. Todėl jaunosios lalauninkės suposi sodybų kiemuose ir linkėjo gausaus derliaus jų gaspadoriams. Už gausybę gražių palinkėjimų, dainų ir sveikinimų lalauninkus priėmusieji žmonės, apdovanojo įvairiausiomis vaišėmis ir kvietė kitais metais nepamiršti jų namų bei užsukti smagiai pasibūti.