Vestuvių muzikantas Juozas Adomaitis: „Groju, nes nieko daugiau nemoku“

Muzikantas,
kultūros darbuotojas 56-erių Juozas Adomaitis Teizuose, Lazdijų rajone,
vadovauja keliems kolektyvams ir ansambliams, dalyvauja kitų kolektyvų veikloje
ir groja vestuvėse. Padėjęs „sutuokti“ šimtus Dzūkijos krašto porų, džiaugiasi,
kad jo pėdomis seka ir sūnus.  

 J. Adomaitis gimė Cibiliekų kaime,
Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Baigė Krokialaukio vidurinę.

Muzikinį
instrumentą į rankas Juozas paėmė būdamas 5-erių. „Gimiau su akordeonu“, -
šypsosi pašnekovas. Pirmąjį akordeoną dovanų jam nupirko tėvas. Jis ir
paskatino vyrą žengti muzikos keliu. „Tėvas grįždamas ir Palangos  (tuomet darbovietės už darbą skirdavo
kelialapius) man parvežė akordeoną. Po metų jam grįžus iš Palangos, aš 6-metis
jį pasitikau jau su maršu“, – linksmai pasakoja Juozas.

J. Adomaitis –
savamokslis muzikantas. Muzikos kursų ar išsilavinimo šioje srityje neturi. Bet
jaučia muziką, kuri vyrą užburia ir nepaleidžia. Gal todėl jis groti ir išmoko
pats. Vyro tėvai buvo dainingi, ypač tėvas Juozas, kuris giedojo bažnyčios
chore.

Krokialaukio
vidurinėje mokykloje jaunuolio talentą muzikai ir akordeono valdymo meną
pastebėjo muzikos mokytojas, tad Juozas buvo pakviestas į akordeonininkų
būrelį. Baigęs vidurinę, vyras pasirinko mechaniko specialybę Daugų
technologijos ir verslo mokykloje. Šypsosi: „Ten taip pat grojau, bet nebaigiau
mokslų“. Vėliau mokėsi Marijampolės aukštesniojoje pedagoginėje mokykloje.

Vestuvėse
rado žmoną

Paauglystėje
Juozas turėjo drąsos ir pasitikėjimo savimi, tad nuo 16-os metų nėrė į
vestuvinių muzikantų būrį. Grojo su vietos vestuvių muzikantais. Per vasarą atgrodavo
iki 20 vestuvių. „Varėme, kaip pasiutę“, – kalbėjo J. Adomaitis. Pašnekovas
sako, kad ir žmoną vestuvėse susirado. Šeimą sukūrė būdamas 19 metų. „Pamergę Laimą
nukabinau vestuvėse, kurios vyko Ąžuoliniuose“, – atviravo J. Adomaitis.

Dirbti jis pradėjo
nuo 18-kos. Pirmoji darbovietė – Ąžuolinių kultūros namai, meno vadovo pareigos.
Vėliau Kumečių, Stebulių dabar Teizų kultūros namuose pašnekovas vadovauja
kolektyvams. Juozas taip pat dirbo Lazdijų rajono kaimo mokyklose muzikos
mokytoju. Tarybinėje armijoje netarnavo. „Nebuvo kada per grojimus, o ir durnų
pašėlusių muzikantų ten nereikėjo“,- šmaikštauja Juozas. 

Muzika
– gyvenimo pagrindas

Su žmona Laima
užaugino sūnų ir dukrą. Džiaugiasi, kad sūnus iš tėvo paveldėjo gabumus ir
pomėgį muzikai. „Groja klavišiniais ir puikiai dainuoja“, – sako Juozas. Dukra
gyvena Anglijoje jau beveik 20 metų.

„Muzika – pragyvenimo
šaltinis ir mano viso gyvenimo pagrindas. Groju, nes kad daugiau nieko ir nemoku.
Dabar pradėjau rimčiau ūkininkauti. Auginu 2 ha bulvių. Galiu atvežti“, – šypsosi
naujai iškeptas ūkininkas Juozas.  

Prisiminus tuos
laikus, tai nei vienos vestuvės neapsieidavo be vestuvinių muzikantų ir jų
„šposų“. Dabar, pasikeitus madoms,  neretai
juos keičia renginių vedėjai, didžėjai. „Ankščiau vestuvės truko mažiausiai dvi
dienas. O dabar – vienas vakaras ir tas tik ot“, – skirtumus vardija
pašnekovas. Jis džiaugiasi, kad vis tik atsiranda jaunųjų, kurie nori tuoktis
pagal senuosius lietuvių papročius. „Šią vasarą turėsime vestuves kaip
priklauso, dviejų dienų, su išleidimais, kėlimais, su piršlio korimu“,  – tęsia muzikantas, pažymėdamas, kad ankščiau
užsakovai geru muzikantu laikė mokančiu dainuoti 100 dainų, o dabar ir 400
nežinia ar pakanka.

Pasak Juozo,
visokių juokelių buvo vestuvėse, bet niekada nebuvo muštynių, grumtynių,
ar kitų nemalonių įvykių.

J. Adomaitis
svajoja tapti seneliu, bet nebūtų muzikantas, jeigu nesuskeltų „šposo“ – vaikai
vis dar šeimų nesukūrę!

Juozas visur
spėja. Ir vestuvėse groja, ir Simno vyrų ansamblyje „Credo“ dalyvauja, taip pat
vadovauja 3 Lazdijų rajono kolektyvams: moterų ansambliui, duetui ir liaudiškos
muzikos kapelai.

Beje, interviu
Juozas davė važiuodamas automobiliu pakeliui į Lazdijų rajono globos namus. Ten
numatytas renginys. Vyriškio užimtumas beprotiškas! Tad  J.
Adomaičiui linkime neišsenkančios energijos ir sveikatos!

Danielius
Jakubavičius