Vytautas Mikelionis: „Kūrybiškumas, iniciatyva, ryšys su gyventojais – tai tikrieji gerovės įrankiai”

 Vienas
iš pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos savivaldybių merų, Alytaus rajono
savivaldybės tarybos narys, buvęs savivaldybės administracijos direktorius, buvęs
mero Algirdo Vrubliausko patarėjas – visada kairiųjų politinių pažiūrų ir
visada – futbolo aistruolis. Tai –  Darbo
partijos atstovas rajono taryboje Vytautas MIKELIONIS. Su juo kalbame apie tai, kaip pasikeitė Alytaus
rajonas per 30 metų, kas dar labiau pagerintų žmonių gyvenimą ir kokių trūkumų
savivaldoje ilgametis politikas mato šiandien?

– Darbo
partijos atstovai (Jūs ir Raimundas Markauskas) savivaldybės taryboje nesate prisijungę
prie jokios  frakcijos, bet dažnai palaikote
valdančiosios daugumos, kurią sudaro TS-LKD ir socialdemokratų frakcijos,
sprendimus. Kodėl?

– Sprendimus, kurie naudingi rajono žmonėms,
visada remiame, tačiau, jei manome, kad vienas ar kitas sprendimas neatitinka gyventojų
lūkesčių, – tada balsuojame prieš. Tokių pasitaiko  nedažnai, bet buvo. Nepalaikėme daugumos dėl rajono
bibliotekos reorganizavimo, skaityklos Alytaus mieste panaikinimo. Nors
skaitykla ir  buvo mieste, vis dėlto, manau,
į ją užsukdavo ir netoli miesto esančių rajono kaimų, kolektyvinių sodų
gyventojai.

–
Esate Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos komiteto narys. Kaip
vertinate komunalinės paslaugas ir jų teikimo
organizavimą rajone?

– Visos paslaugos yra organizuojamos
ir teikiamos – keliai valomi, remontuojami, vanduo tiekiamas ir gerinamas,
prižiūrima viešoji aplinka. Ar gerai? Visada gali būti geriau, tačiau turime
suprasti, kad visko, ko gyventojai pageidauja, vienu metu padaryti negalime. Komunaliniai
darbai yra ypač aktualūs ir gyventojų pastebimi. Dažnai, deja, labiau matomi ir
linksniuojami trūkumai, negu giriami padaryti darbai. Tačiau daroma tikrai daug.

Savivaldybė yra kaimiškoji,
gyvenvietės išsidėsčiusios atokiai viena nuo kitos, tad ir  užtikrinti paslaugas reikiamu metu kartais yra
sudėtinga. Rajonas didelis, kelių daug, jiems visiems nuvalyti reikia geros savaitės,
o žmonės nori, kad būtų viskas iš karto, pyksta, jeigu tenka palaukti ar
patiems paieškoti išeities. Situaciją kažkiek galima pakeisti,  pasitelkus į pagalbą ūkininkus, kurie turi
gerą techniką, gali valyti sniegą. Savivaldybė taip ir daro. Ūkininkai jau porą
metų padeda, už paslaugą jiems sumokama, tačiau pagalbos iš pačių gyventojų
galėtų būti daugiau, o juos kviesti, telkti – seniūnų darbas.

Tam, kad seniūnijose aplinkos
priežiūros darbai vyktų sparčiau, Alytaus, Butrimonių, Daugų ir Simno
seniūnijoms nupirkti mažieji traktoriai bei traktoriai, komplektuojami
su sniego valytuvais, barstytuvais, žoliapjovėmis.

Rajone yra net 195, kapinės, iš jų 95 –
veikiančios, kuriose galima laidoti. Kapinių
priežiūrą reikėtų gerinti. Pačiam teko dalyvauti laidotuvėse ir kapinėse bristi
per žoles ligi  kelių. Taip neturi būti.
Labai gerai, kad prie kapinių, kur nėra vandens telkinių ar šulinių, įrengiamos
vandens kolonėlės, pjaunami avariniai medžiai, atvežama juodžemio kapavietėms
tvarkyti. Per pastaruosius metus vandens kolonėlės įrengtos Butrimonių,
Krokialaukio, Simno, Pocelonių, Ūdrijos kapinėse.
 

– Nuo ko priklauso, kad seniūnijose komunaliniai darbai būtų
vykdomi laiku ir kokybiškai?

– Nuo gero šeimininko –
seniūno ir jo komandos. Kūrybiškumas, iniciatyva, ryšys su gyventojais – tai įrankiai,
kuriais galima kuri gerovę ne tik rajone, bet ir valstybėje.

Yra darbų, kurie vykdomi
centralizuotai, juos organizuoja savivaldybė, bet yra tokių veiklos barų, už
kuriuos atsakingos pačios seniūnijos. Tai priklauso nuo seniūno gebėjimo
organizuoti darbus, kūrybingumo, net ir mokėjimo sutelkti gyventojus.
Bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai galėtų daug padėti. Tiesa, yra žmonių,
kuriuos sunku prisiprašyti pagalbon, bet jei kvies vieną, antrą kartą – gal
prisišauks? Seniūnas su gyventojais, bendruomenių pirmininkais, seniūnaičiais turi
bendrauti nuolat.

– Per pastarąjį dešimtmetį įvyko nemažai pokyčių atliekų
tvarkymo sistemoje. Gyventojams jau nekyla klausimų, kodėl reikia mokėti už atliekų
tvarkymą, tačiau problemų vis dar yra?

– Trūksta gyventojų
sąmoningumo. Nerūšiavo, buvo dideli mišrių atliekų išvežimo kiekiai, todėl
pakilo mokestis sodininkams. Galbūt situaciją galima pakeisti, intensyviai
informuojant gyventojus apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, nuo kurio labai
priklauso ir šiukšlių surinkimo bei išvežimo kaina. Galiu pasidžiaugti, kad
rajone įrengtos 52 pusiau požeminės atliekų tvarkymo aikštelės, jose sudarytos
sąlygos rūšiuoti atliekas. Yra 5 konteineriai išmetamiems drabužiams Simne,
Dauguose, Rimėnuose.

Gal kiek geresnis galėtų
būti atliekų išvežimas iš konteinerių prie kapinių. Dažnai prieš šventes konteineriai
būna perpildyti.

–  Kokių dar, Jūsų
nuomone, reikėtų sprendimų ir darbų, kurie pagerintų gyventojų „komunalinį
komfortą“? 

– Kuo daugiau bus
suremontuota, asfaltuota kelių, apšviesta gatvių, įrengta vandentiekio linijų,
kuriomis tiekiamas kokybiškas vanduo, tuo bus geriau gyventojams. Tačiau tam
reikia didelių resursų ir ne vienerių metų darbo. Juk kiekvienais metais tai ir
daroma – asfaltuojami keliai, gerinama vandens kokybė, daromi kiti darbai –
viskas pagal savivaldybės finansines galimybes. Anksčiau tokiems darbams
nemažai lėšų skyrė Europos Sąjunga. Todėl, iš dalies prisidėjus savivaldybei ir
valstybei, mūsų rajone buvo sutvarkyta, įrengta daug aikščių, sporto aikštelių,
atnaujinta ir pastatyta naujų pastatų, suremontuota kelių. Dabar ES labiau
finansuoja atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, ekonomikos stiprinimą,
inovacijų diegimą, švietimą, įgūdžių formavimą, darbo rinkos
atitiktį besikeičiantiems poreikiams.

Nemažai savivaldybės  mokyklų, kultūros, sveikatos priežiūros
įstaigų turi fotovoltines saulės elektrines. Daug gyventojų jas taip pat įsirengė. Tačiau kai kurie susiduria su
problema – negali įsirengti saulės elektrinių dėl per mažos galios transformatorių.
Savivaldybė turėtų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija ir keisti situaciją.
Dabar, kai elektros kaina didelė, tai ypač aktualu.  

Simno ir
Krokialaukio seniūnijose jau sukasi 4 vėjo elektrinės. Rajono gyventojai, pakeitę
senus, neefektyvius šildymo katilus, gali pasinaudoti 60 proc. parama. Kadangi
rajone daug mažų gyvenviečių,  jose nėra
centralizuoto vandens ir nuotekų tinklų, savivaldybė kompensuoja individualaus
nuotekų valymo įrenginio išlaidas gyventojams.

Noriu pasidžiaugti Simno Pavasario gatvės daugiabučių namų kvartale atliktais
darbais. Gyventojai renovavo namus, o
savivaldybė sutvarkė infrastruktūrą. Tai labai geras gyventojų ir valdžios
bendradarbiavimo pavyzdys.

Investicijų teko ir Simno sodų bendrijai „Giluitis“. Soduose, kuriuose ir
gyvenama, ir poilsiaujama, įvesta elektra, tvarkomi keliai. Su savivaldybės
parama atvestas vandentiekis, išasfaltuota viena gatvė. Tikimės, kad bus
išasfaltuotos ir kitos gatvės.

– Dirbate Valstybinėje darbo inspekcijoje, esate savivaldybės
tarybos narys, be to, turite nemažai ir visuomeninės veiklos. Lieka laiko savo
pomėgiams?

– Esu sodo bendrijos „Giluitis“ pirmininkas, organizacijos „Kaimynų
kaimo bendruomenė“ pirmininkas, futbolo klubo „Simnas“ prezidentas. Su žmona
Roma šokame dviejuose šokių kolektyvuose: Simno „Sucuktinis“, ir gimtojo krašto
– Lazdijų r. Teizų  kolektyve „Trepsiukas“.
Šokti visada patiko, šokau mokykloje. Kai vaikai užaugo – atsirado laisvo laiko,
tad ir vėl šoku – tai ir užimtumas, ir judėjimas, ir sveikata.

Su
vaikais – sūnumi Remigijumi, kuris gyvena keli kilometrai nuo mūsų esančiuose
Angininkuose, Alytuje gyvenančia Karolina ir rečiausiai – iš Liuksemburgo parvažiuojančia
Viktorija – ryšys glaudus. Turime anūką – ketverių Vytį. Visi daug bendraujame,
švenčiame šventes, būna, kad kartu vykstame ilsėtis. 

Kaip
jaunystėje, taip ir dabar mano aistra – futbolas. Tik dabar esu daugiau
stebėtojas ir organizatorius. Vasarą vaikams Simne organizuojame futbolo
stovyklas, šiemet dalyvavo per 50 vaikų. Sportas ar kitos vaikų užimtumo
veiklos yra labai svarbu jų ateičiai. Tai jų lavinimas, stiprinimas, prevencija
nuo žalingų veiklų.

Simne
labai gera bazė sportuoti. Visame rajone sportuoti, šokti, dainuoti sąlygos
sudarytos, daug sporto aikštelių. Tik gal šiek tiek trūksta atsidavusių darbui specialistų.
Jei kultūros ar sporto darbuotojas žiūri į laikrodį, kada baigsis darbo laikas,
tai nieko nebus.

– Buvote vienas iš pirmųjų
merų Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Simno savivaldybės mero pareigas ėjote 1991–1995 m. Iki šiol Simne ir gyvenate.
Ar gyventojai žino, kad buvote jų meras?

–
Vyresni visi žino, o jaunesni – turbūt  net negirdėjo, kad buvo tokia institucija –  Simno savivaldybė. Tai buvo tikra savivalda.
Išsirinkome vietos deputatus, formavome biudžetą, gyventojai tiesiogiai galėjo
dalyvauti jo sudaryme, darbai buvo sprendžiami ir daromi paprasčiau, greičiau,
efektyviau.

– Pokyčių Simne per 30 metų,
ko gero, nemažai?

– Taip,
tikrai. Simnas pasikeitė, išgražėjo. Renovuotos mokyklos, darželiai,
įrengtos sporto aikštelės. Simne įrengti nuotekų ir vandens tiekimo tinklai,
sutvarkyta  miesto aikštė,  kultūros namai, pakloti nauji šaligatviai, yra
šviestuvai, pėsčiųjų takas iki Giluičio ežero, o prie jo – paplūdimys. Gyvenimo
sąlygos ne tik Simne, bet ir visame rajone labai pagerėjo. Ar reikia dar ko
nors? Reikia!  Mano galva, pačiam žmogui, kiekvienam iš mūsų
pirmiausia reikia noro gražiau, prasmingiau gyventi, reikia pačiam dirbti ir
kitam padėti.  

Parengė Alytaus rajono savivaldybės
Komunikacijos skyrius

Nuotr. Alytaus rajono savivaldybės
tarybos narys Vytautas Mikelionis.

Savivaldybės tarybos narys V. Mikelionis
(nuotr. pirmas iš dešinės) su žmona Roma (nuotr. pirma iš kairės) šoka
dviejuose šokių kolektyvuose.