Ypatinga trauka vėl sugrįžti į mokyklą

Alytaus r. Simno spec.  mokykla

Alytaus rajono Simno specialiojoje mokykloje vykstanti įvairi popamokinė veikla domina ir vilioja ne tik esamus, bet ir buvusius mokinius. Vieni jų kiekvienais metais kuria naują spektaklį kartu su Teatro studijos „Runa“ nariais, kiti — tik šiais metais grįžo į buvusią mokyklą užsiimti juos dominančia veikla. Visi šie buvę mokiniai yra Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padalinio nariai.

Bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padalinio pirmininkė Danutė Laukaitienė labai atsakingai ir nuoširdžiai rūpinasi savo nariais. Šiais metais ji vykdo Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą, kurio įgyvendinimo tvarką patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atranką vykdė Alytaus rajono savivaldybės administracija, o kaip įgyvendinamas projektas ir naudojamos jo lėšos prižiūri Neįgaliųjų reikalų departamentas. Vienas šio projekto tikslų — gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją į visuomenę, teikti neįgaliesiems reikalingas paslaugas, kurios didintų neįgaliųjų savarankiškumą ir užimtumą bei galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.

Mokyklos direktorė Janina Žeimienė didelį dėmesį skiria ne tik šiuo metu mokykloje besimokantiems, bet ir ją jau baigusiems ugdytiniams. Direktorė įsitikinusi, kad puikūs specialistai, draugiška atmosfera ir rūpestis bei dėmesys kiekvienam neįgaliajam yra pagrindiniai traukos veiksniai. Pagal bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padalinio ir Simno specialiosios mokyklos, dalis socialinės reabilitacijos paslaugų projekto veiklų vykdomos mūsų įstaigoje. Projekto nariai mūsų mokykloje dalyvauja teatro „Runa“ užsiėmimuose ir mokosi pynimo amato paslapčių. Minėtas veiklas vykdo specialusis pedagogas metodininkas mokytojas Arūnas Narauskas.

Puiku, kad yra vykdomi neįgaliesiems ir jų integracijai skirti projektai. Tačiau labai svarbus yra ir pačių neįgaliųjų noras bei pastangos užsiimti kokia nors veikla. Šie žmonės nemoka meluoti. Jie yra nuoširdūs. Ir jeigu jie dega noru vaidinti arba pinti, vadinasi taip ir yra. Tai yra didžiulis pagyrimas tiek su neįgaliaisiais dirbantiems mokytojams, tiek pačiai mokyklai. 

Mokydami kitus – mokomės patys, padėdami kitiems — mes padedame sau.