Žiūrų kaimo žmonės džiaugiasi nauju tiltu ir kryžiumi

Rūta Averkienė

„Tai Žiūrų slaunas kaimas…“. Šiais žodžiais prasideda viena iš daugybės autentiškų paties seniausio mūsų rajone Žiūrų etnografinio ansamblio dainų. O kad jis tikrai slaunas, liudija ne tik šį kaimą Lietuvoje ir už jos ribų išgarsinę kaimo dainininkai, čia gyvenantys darbštūs žmonės, šaunios audėjos. Praėjusį šeštadienį Žiūrų kaimo apylinkės aidėjo nuo dzūkiškų dainų – į kaimo šventę, kurioje pašventinti naujas kaimo kryžius ir tiltas per Ūlos upę, susirinko dideli ir maži, kaime gyvenantys ir iš jo kilę.

Šventė prasidėjo prie kaimo kapinaičių naujai pastatyto kryžiaus. Čia – žiūriškių susirinkimo vieta, kur švenčių proga iškeliama trispalvė. Prasminga, nes šioje vietoje gyvieji tarsi trumpam pabendrauja su į amžinybę išėjusiais artimaisiais.

Naująjį kryžių, kuriame atsispindi austų lovatiesių raštų motyvai, pašventino Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė. Jis žiūriškiams linkėjo, kad naujasis kryžius stiprintų tikėjimą, lemtų gerų darbų sėkmę, būtų paguoda, priedanga ir gynėjas.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta  sakė labai didžiuojąsis, kad Dzūkija turi tokį kaimą kaip Žiūrai. „Šis kaimas man simbolizuoja etaloną darnios kaimo bendruomenės, kuri galėtų būti pavyzdžiu kitiems. Šituose šiluose visada gyveno patys laisviausi žmonės, jie dirbo paprastus darbus, dainavo Sibire sukurtas arba partizaniškas dainas. Žiūrų kaimo vieningumas, darbštumas, dainingumas – užkrečiantis dalykas. Matydamas tiek daug susirinkusių į kaimo šventę žmonių, noriu palinkėt, kad visada būtumėt tvirti, kaip šitas kryžius, kad jis saugotų Jūsų bendruomenę ir visus artimuosius nuo negandų. Kad moterys prie jo susirinktų dainuoti per gegužines, kad savo artimuosius palydėdami į kelionę visada sulauktumėt jų grįžtant. Tegu ir naujai įrengtas tiltas tarnauja Jums ilgai“. Meras visiems susirinkusiems palinkėjo gražios šventės ir geros nuotaikos.

Kryžių kaimui iš eglės per mėnesį padaręs Saulius Česnulevičius džiaugėsi, kad žiūriškiai tokį atsakingą darbą patikėjo būtent jam, kaip pats juokavo, Žiūrų kaimo anūkui. Jis buvo apjuostas austiniu rankšluosčiu ir papuoštas ąžuolo vainiku.

Žiūrų kaimo moterys sudainavo gražią dzūkišką dainą „Kur augai tu, šventasis kryžiaus medi“.

Kaimo gyventojas Bronius Čiras pradėjo maldas už mirusius ir gyvus kaimo gyventojus, jam pritarė visi susirinkę prie kryžiaus. Po to visi trumpam sustojo bendrai istorinei nuotraukai.

Vėliau visi paskui baltai pasidabinusias dainuojančias kaimo moteris pagrindine gatvele leidosi  prie naujai įrengto tilto per Ūlą. Šis tiltas įrengtas Europos Sąjungos ir Varėnos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Simbolinę juostelę perkirpo meras Algis Kašėta, buvęs meras Vidas Mikalauskas, Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška ir Žiūrų seniūnaitijos seniūnaitis Virginijus Alubauskas, tiltą pašventino kunigas Povilas Paukštė.

Buvęs meras Vidas Mikalauskas pasveikino bendruomenę su gražia švente, linkėjo, kad naujasis tiltas tarnautų ilgai kaimo gyventojams ir gausiems svečiams.

Šventė tęsėsi Margų pievoje ant Ūlos kranto, į kurią šventės dalyviai pateko pro ąžuolo lapais apipintus vartus. Šventę vedė Janina Gecevičienė  ir Jonas Bajoriūnas.

O Žiūrų kaimo folkloro ansamblis visus pasveikino gražia ansamblio daina.

Žiūrų ir į šventę susirinkusių aplinkinių Trakiškių, Bižų, Mardasavo kaimų gyventojus pasveikino Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška. Ir nors, kaip sakė seniūnas, Žiūrų kaime registruoti tik dvidešimt penki gyventojai, tačiau tokios šventės liudija, kad kaimas gyvas ir gyvuos dar ilgai.

Žiūrų kaimui ilgų gyvavimo metų linkėjo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotoja Onutė Drobelienė.

Šventėje buvo pagerbta vyriausia kaimo gyventoja, netrukus devyniasdešimtmetį švęsianti Julija Paulauskienė. Garbaus amžiaus moterį austa juosta apjuosė Virginijus Alubauskas, visi sudainavo „Ilgiausių metų…“. Pasveikinti ir penkiasdešimties vedybinio gyvenimo sukaktį švenčiantys Pranė ir Petras Česnulevičiai.

Žiūrų šventėje grojo ir dainavo ansamblis iš Vilniaus „Ratilai“, vadovaujamas Dariaus Mockevičiaus.

Kaimo naujakuriai buvo pakviesti duoti priesaiką prie ližės.

Kaimo gyventojai dėkojo šventę organizavusiems Rimutei ir Virginijui Alubauskams, įteikdami atminimo dovaną ir ąžuolo vainiką.

O kokie vaišingi ir linksmi Žiūrų kaimo žmonės, tėvų aplankyti atvažiavę jų vaikai ir anūkai, buvo galima įsitikinti ir iki nakties trukusioje linksmoje vakaronėje.

Šventės dalyvius skania medžiotojų sriuba vaišino kaimo miškuose medžiojančio būrelio „Kadagiris“ vyrai.

Klausantis senovinių dainų, skanaujant grikinės babkos, pyragėlių su grybais bei kitų dzūkiškų skanėstų, stebint, kaip linksminasi šio kaimo žmonės, įsitikini, kad šitame kaime tikrai dar gyva senoji Dzūkija…“.