Rugpjūčio 13-oji – Tarptautinė kairiarankių diena: kitokia ranka pasaulyje, sukurtame dešiniarankiams

Rugpjūčio 13-ąją minima Tarptautinė kairiarankių diena. Tai proga prisiminti žmones, kuriems rašiklis natūraliai gula į kairę ranką, tačiau kartu – pažvelgti į kasdienybę jų akimis. Juk didžioji dalis mus supančio pasaulio – nuo žirklių ir virtuvės įrankių iki mokyklinių suolų ar kai kurių darbo priemonių – ilgą laiką buvo kuriama pirmiausia dešiniarankiams.

Kairiarankystė nėra retenybė, nors kairiarankiai sudaro aiškią mažumą. 2020 metais paskelbta didelės apimties mokslinė meta analizė parodė, kad geriausias bendras kairiarankių dalies pasaulyje įvertis siekia 10,6 procento. Kitaip tariant, apytikriai vienas žmogus iš dešimties yra kairiarankis. Priklausomai nuo to, kaip tyrimuose apibrėžiama kairiarankystė, gaunami skaičiai gali svyruoti maždaug nuo 9 iki 18 procentų.

Kodėl būtent rugpjūčio 13-oji?

Tarptautinės kairiarankių dienos istorijoje galima aptikti skirtingų datų, todėl čia verta būti tiksliems. Rugpjūčio 13-ąją kaip kasmetinę tarptautinę šventę 1992 metais paskelbė Jungtinėje Karalystėje veikiantis „Left-Handers Club“. Pats klubas buvo įkurtas 1990-aisiais, siekiant atkreipti dėmesį į kairiarankių poreikius, skatinti jiems tinkamų daiktų kūrimą ir domėjimąsi kairiarankyste.

Šventės sumanymas buvo ne vien pasveikinti kairiarankius. Jos rengėjai norėjo parodyti dešiniarankiams, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame daugybė daiktų sukonstruoti tarsi ne tau.

Todėl įvairiose šalyse rengtos vadinamosios „kairiarankių zonos“: dešiniarankiai būdavo kviečiami kasdienius darbus atlikti kaire ranka, išbandyti kairiarankiams pritaikytus daiktus, dalyvauti sporto varžybose ar net mėginti kaire ranka atidaryti butelį, rašyti ar naudotis žirklėmis. Šventės tikslas iki šiol išlieka panašus – ne tik pasidžiaugti kairiarankyste, bet ir priminti apie nedidelius nepatogumus, kurių dešiniarankiai dažniausiai nė nepastebi.

Kadaise kairę ranką bandyta „ištaisyti“

Šiandien vaikas, paėmęs pieštuką kaire ranka, vargu ar nustebins mokytoją. Tačiau ankstesnėms kartoms kairiarankystė ne visuomet buvo priimama taip ramiai.

Ilgą laiką įvairiose visuomenėse dešinė ranka buvo laikoma „teisingąja“, o kairiarankius vaikus mėginta perauklėti – mokyti ar net versti rašyti dešine ranka. Tokia kultūrinė įtaka yra viena priežasčių, kodėl vyresnėse kartose registruota mažiau kairiarankių. Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad kairiarankystės paplitimo rodiklius gali veikti ne tik biologiniai, bet ir kultūriniai veiksniai, įskaitant visuomenės spaudimą nenaudoti kairės rankos.

Šiandien kairiarankystė nelaikoma trūkumu, kurį reikėtų taisyti. Tai viena iš natūralių žmogaus individualių savybių, susijusių su smegenų funkcijų lateralizacija, genetiniais ir kitais biologiniais bei aplinkos veiksniais.

Ne viskas priklauso vien nuo rankos, kuria rašome

Beje, pasakyti, kas tiksliai yra kairiarankis, ne visuomet taip paprasta, kaip atrodo.

Vienas žmogus kaire ranka rašo, tačiau žirkles ima į dešinę. Kitas kaire meta kamuolį, bet raketę laiko dešine. Dar kitas skirtingoms užduotims beveik vienodai naudoja abi rankas.

Būtent todėl moksliniuose tyrimuose kairiarankystės paplitimas priklauso nuo pasirinkto kriterijaus. Minėtoje didelėje metaanalizėje, apėmusioje daugybę ankstesnių tyrimų, bendras patikimiausias įvertis buvo 10,6 proc., tačiau taikant griežtesnius ar laisvesnius apibrėžimus rezultatai skyrėsi.

Įdomu ir tai, kad patys kairiarankiai ne visus veiksmus atlieka kaire ranka. „Left-Handers Club“ apklausose didžioji dalis kairiarankių nurodė kaire ranka rašantys ir besišukuojantys, tačiau, pavyzdžiui, žirkles kaire ranka naudojo gerokai mažesnė jų dalis.

Pasaulis vis dar šiek tiek pasuktas į dešinę

Kairiarankystė labiausiai pastebima ne tada, kai žmogus rašo, o tada, kai jam tenka naudotis daiktu, kurio kūrėjas apie kairiarankį paprasčiausiai nepagalvojo.

Žirklės, konservų atidarytuvai, kai kurie virtuviniai įrankiai, darbo įrenginiai, sporto inventorius ar net įprasta rašymo vieta prie stalo gali būti patogesni dešiniarankiui. Dėl to Tarptautinės kairiarankių dienos rengėjai nuo pat šios dienos atsiradimo ragino gamintojus daugiau dėmesio skirti universalesniam dizainui.

Ir galbūt būtent čia slypi svarbiausia rugpjūčio 13-osios mintis.

Tarptautinė kairiarankių diena nėra pasakojimas apie tai, kad viena ranka būtų geresnė už kitą. Ji primena, kaip lengvai dauguma savo įpročius pradeda laikyti savaime suprantama norma.

Maždaug devyni iš dešimties žmonių dažniausiai apie tai nė nesusimąsto. O tam vienam iš dešimties kartais tereikia kitaip padėtų žirklių, patogesnio suolo ar daikto, kurį būtų galima vienodai lengvai paimti abiem rankomis.

Tad rugpjūčio 13-ąją galima atlikti paprastą eksperimentą – dešiniarankiams bent kelias įprastas užduotis pamėginti padaryti kaire ranka.

Tuomet pasaulis, sukurtas „patogiai rankai“, bent kelioms minutėms gali pasirodyti visai kitoks.