54 –ąjį kartą pakilo Poezijos paukštė (foto)

 54 –ąjį kartą pakilo Poezijos paukštė (foto)

Virš  Merkio, Varėnės ir Uosupio praskrido įstabioji
Poezijos pavasario paukštė. Galingais 
sparno mostais ji  prasklendė virš
  Pauosupio 
ir abiejų sesių Varėnų. Poezijos paukštės bendrakeleiviais šįmet  tapo garbūs svečiai – aktorius, filmų
garsintojas, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius
Arbačiauskas,  svečias iš
Baltarusijos poetas, vertėjas Alesius
Razanavas (Ales’ Razanau),  literatūrologė, vertėja Alma
Lapinskienė, VU Lietuvių literatūros katedros doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, poetas, eseistas, vertėjas Eugenijus
Ališanka, poetas, vertėjas, dramaturgas, publicistas  Georgijus Jefremovas.  Garbieji svečiai aplankė Anzelmo Matučio
drevę-
muziejų Pauosupėje. Čia juos maloniai ir šiltai  sutiko A. Matučio atminimo ir palikimo  saugotoja ir skleidėja li­tua­nis­tė Birutė Švagždienė,
dau­ge­lio Pauo­su­pės „Poe­zi­jos pa­va­sa­rė­lių“ or­ga­ni­za­to­rė, Krokš­lio
kai­mo gar­bės pi­lie­tė. Poetus sudomino ne tik lieptas, ąžuolo pušies šaknų
varteliai, Uosupio upelyje besiilsintis žaltys. A.Matučio Drevė –  šešiakampis medinis namelis su girnų akmenų
pamatais – tarsi  kūrybos  pasaulėlis, ir simboliška, kad virš Drevės iškelta
lyra – poezijos simbolis. Pasigrožėję girios televizorium (Malinuko ežerėliu)
svečiai vyko į Senąją Varėną. Poezijos paukštė  nutūpė  po
svetingais ir didingais Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais. „Ypatingoms
dvasinėms gelmėms žemiškų žodžių nėra“- kažkada sakė kunigas Pranciškus Čivilis
– šių dievo namų tarnas, skleidžiantis ypatingą dvasingumo aurą. Senosios  Varėnos  parapija egzistuoja nuo 1775 metų. Balta kaip
gulbė bažnyčia iškilusi netoli paminklinio akmens, žyminčio dailininko ir
kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimtojo namo vietą.
M. K. Čiurlionis čia gimė ir buvo krikštytas, čia vargonininku dirbo
jo tėvas. Bažnyčioje vyksta su M. K. Čiurlioniu susiję kultūriniai
renginiai, sekmadieniniai religinės muzikos koncertai, kuriuose dalyvauja
žymiausi meno atlikėjai. O dabar čia svečiuojasi poezijos  meno meistrai. Šventės dalyvių dvasią pakėlė
Matuizų kultūros centro suaugusiųjų teatro „Giraitė“ (vadovės Irena Čeplikienė,
Ramunė Lusienė) kompozicija pagal Vydūną 
„Mumyse slypi pasaulio galės“. Šiurpuliukai kūnu bėgiojo klausant sodraus  Giedriaus Arbačiausko balso, svajingų dainų,
aistringų gitaros ritmų. Baltarusiškų  ir
lietuviškų eilėraščių posmai pynėsi Alesiaus Razanovo skaitomuose punktyruose
ir  versetuose. Jis  –  puikus
lietuvių literatūros vertėjas, jaučiantis  mūsų kalbos specifiką, semantinius klodus. Jo
kūrybai, laužančiai  įprastus žanrų
kanonus, būdingas filosofiškumas, neatitrūkstant nuo daiktiškosios realybės. Baltarusis
deklamavo eiles iš poezijos rinkinių „Medžioklė rojaus slėnyje” bei  „Krikšto motinos dovana”. Jam talkino vertėja
humanitarinių mokslų daktarė Lietuvos baltarusistų asociacijos narė  A. Lapinskienė. Ne iš nuogirdų Varėnos
kraštas pažįstamas ir mylimas VU Lietuvių literatūros katedros doc. Audingai Peluritytei –Tikuišienei.
Besižavinti Dzūkija, Audinga prisiminė, kiek žymių vardų, kokių iškilių
asmenybių gimė smėlingoje dzūkų žemėje. Jai ypač  artima poetė Onė Baliukonė, todėl skaitė  ištrauką Onės Baliukonės 70 – mečiui skirtų  „Pokalbių su One“. „Knyga man
tokia pat įprasta aplinkos dalis kaip ir medis, akmuo ar debesis. Esu ne tik
vieno ar kito lietuvių kūrėjo, o ir visos Lietuvos gerbėjas. Man labai patinka
lietuvių kalbos skambesys“,- taip mano Georgijus Jefremovas – poetas, vertėjas, dramaturgas,
publicistas. Gimęs Maskvoje, studijavo rusų kalbą ir literatūrą Vilniuje, buvęs
Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Laikraščio „Santarvė“ leidėjas, leidyklos „Žinia“
įkūrėjas. Literatūros instituto Maskvoje dėstytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos
narys . Pirmoji publikacija spausdinta 1970 m. Į rusų kalbą vertė  Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Algimanto Baltakio,  Sigito Gedos, Salomėjos Nėries, Henriko Radausko,
Jurgio Kunčino, Mariaus Ivaškevičiaus  ir
kitų kūrybą. Ypač susižavėjęs Jono Strielkūno poetiniu polėkiu, eilėraščiais. „Visas
pasaulis vienu sakiniu vienu sakiniu visas eilėraštis“ –  originalių eilėraščių posmais žongliravo ir
poetas, eseistas, vertėjas Eugenijus Ališanka.
Gražiausi eilėraščiai tie, kuriuose atsispindi poeto nuotaika,
kibirkščiuoja, pulsuoja širdis, prakalbėdama tai pakiliai, tai intymiai,
šiltai, jausmingai. Ir negarsūs poetais moka garsiai kalbėti…
 

„Kas molį , medį renkas,

 Kas
lapo, žiedo grožį.

Kas balto lino drobę,

O aš renkuosi žodį“.  (Joana Grigaitienė)

Poetiniais žodžiais ir  jausmais dalijosi ir Varėnos literatai: Jonas
Staliulionis, Ramutė Kašėtienė, Justinas Jaksebaga, Joana Grigaitienė, Petras
Miliūnas, Lidija Cichockienė, Irena Malmygienė, skambėjo kraštietės,
gyvenančios JAV,  Stacy Lee poezija.
Poezijos pavasario šventė, kai visi, ieškantieji šviesos ir jaukumo poezijoje,
atranda savąjį gabalėlį kūrybinio dangaus,  pagauna Poezijos paukštę!

 

Renata   Česnulevičienė



Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių