Apie skambinančiojo buvimo vietos nustatymo sistemą Lietuvoje

Lietuvos policijai išplatinus pranešimą apie galimai jėga į automobilį
įsodintą merginą, socialinių tinklų vartotojams kilo daug klausimų dėl vietos
nustatymo sistemos veikimo Lietuvoje. Bendrasis pagalbos centras, reaguodamas į
gyventojų susidomėjimą, norėtų pateikti atsakymus į dažniausiai kilusius
klausimus.

Kodėl ir vėl nesuveikė
vietos nustatymo sistema?

Skubiosios
pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 skambinusios merginos buvimo vietos
duomenys skambinimo metu buvo gauti. Išmanusis mobiliojo ryšio telefono
aparatas pats nusistatė savo buvimo vietą pagal GPS palydovų signalus ir jos
koordinates koduota žinute automatiškai išsiuntė į Bendrąjį pagalbos centrą.
Bendrajame pagalbos centre žinutė buvo iškoduota ir gauti duomenys atvaizduoti
operatoriaus darbo vietoje – jie rodė Klaipėdos rajono Mazūriškių kaimo
Pavandenės gatvę. Šie duomenys buvo perduoti policijai kartu su elektroniniu
pranešimu apie pagalbos poreikį, nes skambinusi mergina savo adreso nepasakė.

Jei vietos nustatymo
sistema veikė, kodėl policija nežinojo merginos buvimo vietos?

Lietuvoje
įdiegtos skambinančiojo buvimo vietos nustatymo sistemos leidžia gauti
skambinančiojo buvimo vietos duomenis tik tuo metu, kai skambinama telefono
numeriu 112. Pačiuose telefono aparatuose nėra įmontuota GPS sekimo įrangos ir
iš jų nėra gaunama jokių kitų duomenų. Duomenys taip pat nėra gaunami ir tuo
atveju, kai į pranešėjo telefono numerį skambinama iš Bendrojo pagalbos centro.

Ar visada gaunami tikslūs
vietos duomenys?

Ne,
ne visada. Vietos duomenų tikslumas labai priklauso nuo mobiliojo ryšio
operatorių „Telios“, „Bitės“ ir „Tele2“ techninių galimybių, telefono aparato
modelio, vietovės reljefo ir kitų aplinkybių.

„Telia“,
„Bitė“ ir „Tele2“ perduoda skambinančiojo buvimo vietos duomenis pagal telefono
aparato prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto). Šie duomenys
nėra tikslūs, jų paklaida užmiesčio vietovėse gali siekti net 10–15 kvadratinių
kilometrų.

Kai
duomenis perduoda patys mobiliojo ryšio telefono aparatai, jie būna daug
tikslesni, galima paklaida svyruoja nuo 3 metrų iki 1,2 kilometro. Tačiau ne
visi telefono aparatai turi tokią funkciją – nusistatyti savo buvimo vietą
ir perduoti ją Bendrajam pagalbos centrui gali tik telefono aparatai su
atnaujinta „Android“ ar „iOS“ operacine sistema. Šiuo metu maždaug 48 procentai
skambučių ateina iš įrenginių, turinčių šią funkciją.

Lietuvoje
įdiegta vietos nustatymo sistema pagal mobiliojo ryšio telefono aparato
siunčiamus duomenis jau padėjo nustatyti ne vieno įvykio vietą, kai numeriu 112
skambino vaikai, pasiklydę ar nusižudyti ketinantys asmenys, smurto aukos. 

Vilma Juozevičiūtė, Bendrojo pagalbos centro
atstovė viešiesiems ryšiams