Baltojo oželio diena Pivašiūnuose

Skatinant domėtis kalendorinėmis šventėmis bei papročiais,
atskleidžiant baltiškąją tautos praeitį, stiprinant šeimos, mokyklos ir
bendruomenės sąveiką, Alytaus r. Pivašiūnų gimnazijoje organizuojamas šventinis
renginys „Baltojo oželio diena“. Etnokultūros būrelio mokiniai kartu su
mokytoja Janina Vasiliauskiene vyko į močiutės Aldonos Pranckevičienės sodybą.

   Trečiasis rudens
periodas prasideda tada, kai visiškai nukrenta medžių lapai. Paskutinė rudens
šventė – šv. Martynas. Tradiciniame papročių kalendoriuje šv. Martyno diena
turi priešpriešą – šv. Jurgį. Per Jurgines galvijai išgenami, per Martyną –
suvaromi į tvartus. Senovėje tą dieną kaime būdavo atsiskaitoma su kerdžiumi.
Ko tik neprasimanydavo piemenukai, likę vieni be kerdžiaus. Kad tik greičiau
pasnigtų, aplink baltą beržą tris kartus vesdavo baltą ožką. Du piemenys imdavo
ją už ragų, o mažiausią užsodindavo raitą. Kiti eidavo išsirikiavę iš paskos ir
dainuodavo. Tris kartus apvedę, paleisdavo. Tada vienas iš piemenų įsilipdavo į
medį ir sakydavo „prakalbą“. Smagios piemenėlių išdaigos. Šiuose žaidimuose
slypi baltiškoji tautos praeitis. Baltoji ožkelė, – tai padėka („atpirkimo ožys“)
gamtos dievybėms už visas rudens gėrybes.  

Etnokultūros ir dailės vyresnioji mokytoja Janina
Vasiliauskienė