Alovės pagrindinės mokyklos mokytojos Renata Miškauskienė ir Sigutė Kaminskienė jau vienuoliktus metus organizavo mokiniams dieninę etnokultūrinę stovyklą „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip senoliai darė“, finansuojamą Alytaus rajono savivaldybės. Šiemet šis projektas suteikė galimybę vaikams pagilinti etnokultūros žinias, susipažinti su Lietuvos etnografinių regionų tautiniais kostiumais, kulinariniu paveldu bei senolių  tradicijomis ir papročiais.

Pirmą dieną lankėmės “Tarzanijos” pramogų parke.  Čia dalyvavome kulinarinio paveldo edukacijoje “Pasigamink kibiną”. Pirmiausia sužinojome kibinų atsiradimo Lietuvoje istoriją. Kibinai karaimų tautos patiekalas, kurį kunigaikštis Vytautas Didysis parvežė į Lietuvą prieš septynis šimtus metų. Iš paruoštos tešlos stovyklautojai patys formavo kibinus. Kol kibinai kepė, vyko įvairūs žaidimai-varžytuvės. Pasistiprinę sultiniu ir kibinais, vaikai pramogavo “Tarzanijos” pramogų parke.

Skatinant skaitymo iniciatyvą, lankėmės Prienų krašto muziejuje, kur „atvėrėme duris“  į pasakų pasaulį: pasakas skaitėme, sekėme, analizavome, inscenizavome, sekėme su imitaciniais judesiais, vaidinome su rankų lėlėmis. Klausėmės muzikinės pasakos įrašo ir piešėme jos herojus. Sudalyvavę edukacijoje, vaikai įsitikino, kad  kiekviena pasakėlė yra tikra mokyklėlė.

Trečią stovyklos dieną vykome į Alytaus kraštotyros muziejų susipažinti su popieriaus istorija. Sužinojome, kad popieriaus išradėju laikomas Cai Lunas iš Kinijos.  105 metais jis pirmasis aprašė popieriaus gamybą.  Turėjome galimybę išbandyti, kaip rankiniu būdu darant, gimsta popierius. Vėliau pasigamintus popieriaus lapus dekoravome širdelėmis, taškeliais, šypsenėlėmis ir kt. Džiaugdamiesi darbeliu, tarsi atviruku, laimingi grįžome namo.

Ketvirtą dieną  ryto rato metu vadovės skaitė mini paskaitėlę apie senovės žmonių buitį, jų daiktus, dirbamus darbus ir namų puošybą. Vėliau vykome į Kapčiamiesčio muziejų, kur sužinojome daug įdomių dalykų apie mūsų senolių gyvenimą ir buitį. Dabar jau žinome, kaip seniau gamindavo muilą, skalbimo šarmą; kuo ir kaip skalbdavo bei lygindavo skalbinius. Seniau moterys, nors ir sunkiai dirbo, bet atrasdavo laiko puošti savo namus. Vienas iš puošybos būdų – karpiniai.  Stovyklautojai gamino karpinį-drugelį, kuriuo papuoš savo namus.

 Penktą dieną paskyrėme tautiniam kostiumui, nes 2017–ieji  - tautinio kostiumo metai. Panaudojant IKT, susipažinome su etnografinių regionų tautiniais kostiumais, panagrinėjome būdingiausius jų panašumus ir skirtumus, o daugiau sužinoti apie Dzūkijos tautinį kostiumą vykome į Veisiejų krašto muziejų. Susipažinę su dzūkiško tautinio kostiumo ekspozicija, atlikome įvairias kūrybines užduotis: „Klausimai-atsakymai“, „Aprenk lėlę tautiniais drabužiais“, „Sukurk raštą juostai“ ir kt. Džiaugėmės, kad vaikai visas užduotis atliko noriai ir atsakingai. Viliamės, kad jie geriau suvoks šio tautinio palikimo svarbą.

Manome, kad vasaros stovyklų nauda vaikams neabejotina – užimtumas, smagus laikas gryname ore, naujos pažintys, senolių gyvenimo būdo ir amatų pažinimas, savarankiškumo, bendravimo įgūdžių, atsakingumo, komandinio darbo, pasitikėjimo savimi ir kūrybiškumo lavinimas leidžia vaikams visapusiškai tobulėti.

Stovyklos vadovės Sigutė Kaminskienė ir Renata Miškauskienė