Kelininkai ir vėl pastebi poilsio aikštelėse, ypač po savaitgalių, išaugusius paliekamų atliekų kiekius. Vien per birželio ir liepos mėnesius AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai iš poilsio ir autobusų aikštelėse esančių šiukšliadėžių pašalino 232 tonų atliekų, t.y beveik dešimt pilnų vilkikų.


„Šiukšlinimas aikštelėse yra nuolatinė problema, nes žmonės čia atliekas gabena iš stovyklaviečių, sodybų ir kitų vietų. Visgi pastebime, kad poilsio aikštelės šiukšlėmis dažniausiai gausiai užverčiamos po savaitgalių, nes būtent laisvų dienų metu gyventojai traukia į gamtą ar vasarnamius, čia iškylauja. Tačiau tai tikrai ne priežastis elgtis neatsakingai ir prieš aplinką, ir prieš save. Poilsio ir autobusų aikštelėse esančios šiukšliadėžės nėra skirtos dideliems buitinių šiukšlių paketams talpinti, tad norint išmesti šiukšles po stovyklavimo tai daryti tam skirtose vietose savivaldybių aikštelėse dideliuose konteineriuose“, – sako Karolis Sakalauskas, AB „Kelių priežiūra“ atstovas.

Anot jo, kelininkams didžiausią galvos skausmą kelia maisto atliekos, kavos puodeliai, plastikiniai buteliai ir plastikinės pakuotės ir kt. Tiesa, K. Sakalauskas pažymi, kad šalyje atsiradus taromatams, stipriai sumenko randamų stiklinių ir plastikinių gėrimų pakuočių skaičius, gyventojai aktyviai naudojasi įvesta depozito grąžinimo sistema.

 

Pašnekovo teigimu, neretai pasitaiko ir labiau neįprastų radinių: „Pavyzdžiui, retkarčiais žmonės į poilsio aikšteles atveža net buitinę techniką – šaldytuvus ar skalbimo mašinas. Taip pat viešose aikštelėse gyventojai atsikrato senų čiužinių, aplūžusių lovų, pastebimas augantis pakelėse besimėtančių padangų skaičius. Tai – ganėtinai keista, nes didelių gabaritų atliekos yra surenkamos specialiose surinkimo aikštelėse, taip pat seniūnijose yra įrengti atskiri atliekų priėmimo punktai – čia visi žmonės šiuos ir kitus daiktus gali atiduoti nemokamai, tokiu būdu taupydami kelininkų laiką bei saugodami gamtą.“

 

Paliekamos atliekos – pavojus kelyje

 

AB „Kelių priežiūra“ atstovas pažymi, kad gyventojai poilsio aikštelėse palikdami atliekas gali prisidėti ir prie pavojingų eismo įvykių sukėlimo.

 

„Suprantama, kad vairuotojų dėmesį gali nukreipti bet koks ant važiuojamosios dangos esantis objektas, o šiukšlės – ne išimtis. Bandydami apvažiuoti kliūtį vairuotojai atlieka pavojingą manevrą, gali nepastebėti aikštelėje einančio pėsčiojo, kito automobilio. Be to, pervažiavus atlieką kyla grėsmė pradurti padangą, nesuvaldyti automobilio. Taip pat šiukšlės gali iššokti iš po kitų automobilių ratų, atsitrenkti į vairuotojo transporto priemonės langą, taip sukeliant dar didesnį pavojų“, – teigia K. Sakalauskas.

 

Problemai spręsti – kompleksinės priemonės

 

Specialistas pratęsia, kad norint užkirsti kelią šiukšlinimui ne tik poilsio aikštelėse, bet ir pakelėse, būtina ieškoti kompleksinių sprendimų, padėsiančių sumažinti šios problemos mastą.

 

„Bendraudami su vairuotojais, Nacionalinių parkų atstovais ir stebėdami socialinę erdvę pastebime, kad viena iš efektyviausių priemonių – edukacija ir vienas kito auklėjimas – gamtoje atliekamų nusikaltimų viešinimas, teritorijos stebėjimas, visuomenės nepakantumas nederamam elgesiui, sąmoningumą keliančios švarinimosi talkos. Tai be jokios abejonės padeda formuoti atitinkamą elgimosi su šiukšlėmis kultūrą, pagarbą gamtai. Galiausiai, visada galime pradėti nuo savęs ir pagalvoti, ar tikrai norime teršti aplinką ir kelti pavojų kitiems“, – sako K. Sakalauskas.

 

Šiukšlinantiems – griežtos baudos

 

AB „Kelių priežiūra“ atstovas akcentuoja, kad pakelėse ar poilsio aikštelėse suverstos atliekos ne tik teršia aplinką ar kelia grėsmę miško gyventojams bei vairuotojams, bet ir užtraukia šiukšlinantiems administracinę baudą nuo 30 iki 90 eurų (už 100 kubinių centimetrų nepavojingų atliekų) arba nuo 60 iki 140 eurų (už 100 kubinių centimetrų pavojingų atliekų).

 

„Ši bauda gali augti priklausomai nuo išmestų atliekų kiekio – už tam neskirtoje vietoje išmestą 1 kubinį metrą ir didesnį kiekį gali tekti pakloti net 1400–2400 eurų. Be to, už atliekų palikimą pelkėse, apsaugos zonose, geležinkelių ir valstybinės reikšmės automobilių kelių pakelėse, šaltiniuotuose vietose ir pan., pažeidėjai baudžiami dar labiau. Jie privalo ir sumokėti jiems skirtą administracinę baudą, ir atlyginti gamtai padarytą žalą“, – teigia pašnekovas.

 

Pastebėjus eismo dalyvius, paliekančius šiukšlius poilsio aikštelėse ar pakelėse, kelininkai prašo šį įvykį fiksuoti ir apie tai pranešti policijos pareigūnams.

 

Apie įmonę

 

AB „Kelių priežiūra“ yra modernėjanti, ambicingų tikslų siekianti įmonė. Sujungusi per dešimtmečius sukauptą ekspertinę patirtį ir novatorišką požiūrį, įmonė tapo viena iš didžiausių komandų Lietuvoje, kurioje dirba per 2.300 darbuotojų. AB „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už 21.000 km valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, t.y. žiemą užtikrina, kad keliai būtų pravažiuojami, pavasarį–rudenį gerina kelių kokybę, atnaujindama susidėvėjusias kelių dangas, profiliuodama žvyrkelius, prižiūrėdama pakelės statinius, želdinius ir kt.