Marcinkonyse vėl juokavo šalies humoristai-2020 (foto)

Rūta Averkienė

Marcinkonyse
tęsiama graži tradicija – šiemet jau vienuoliktą kartą kultūros namų salė vos
talpino žiūrovus, susirinkusius į kas antrus metus vykstančią respublikinę
humoro grupių šventę „Ėglis 2020“. Marcinkoniškiai ir svečiai turėjo puikią
progą pasijuokti drauge su humoro grupių artistais iš Radviliškio bei Kėdainių
rajonų  ir žinoma, marcinkoniškių.

Šventę vedę
ir žiūrovus linksminę šmaikštieji „spanguoliečiai“ Rimutė Avižinienė ir Jonas
Bajorūnas kiekvieną išėjusį į sceną sutiko su dzūkišku humoru. Jie džiaugėsi,
kad šis festivalis yra labai laukiamas, o į jį noriai atvažiuoja įvairūs humoro
kolektyvai.

Šių metų humoristų šventėje dalyvavę svečiai iš Radviliškio rajono, Pociūnėlių
– humoro grupė „Trys mylimos“, vadovaujama Aušrelės
Sereikienės – suvaidino šmaikštų vaidinimą „Viliojimo menas“.

„Bobų
radijas“ iš Surviliškio, Kėdainių rajono, vadovaujamas Erlandos Turskienės, savo
vaidinime „Likimo ironija“ juokavo apie šių dienų Lietuvos aktualijas, o į kasdienes problemas pakvietė
pažvelgti su juoko gaidele.

Pasišaipymo
iš savęs bei kitų netrūko ir pikantiškoje Rimutės Avižinienės ir Eglės
Miškinytės vadovaujamos Marcinkonių humoro grupės „Spanguolė“  programoje
„Kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko“. Nuotaikingame renginyje dalyvavęs vilnietis humoristas
Vaclovas Vičius sakė, kad po „juoko vėliava“ šalyje yra susibūrę daugiau kaip
trisdešimt kolektyvų ir pakvietė ploti sveikai besijuokiantiems artistams.  

Festivalio
organizatorius ir humoristus pasveikino, kūrybinės sėkmės, gerų koncertinių
kelionių palinkėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir
sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė bei Varėnos kultūros centro direktorė
Miglita Kašėtienė.

Vėliau
šventės dalyviai ir svečiai buvo pakviesti paskanauti dzūkiškų vaišių, drauge
pabendrauti ir pajuokauti.

Pasak šio festivalio idėjos autorės Rimutės Avižinienės, humoro grupių šventė
„Ėglis“ buvo sumanyta dėl to, kad norėjosi turėti savo, didžiausio Lietuvos
kaimo, teatrų šventę. Todėl ir pavadinimą sumanė dzūkišką, ir labai jau
vaidybos žanrui pritinkantį. Kadagys, dzūkiškai ėgliu vadinamas, dygus, bet
labai sveikas augalas. Kaip ir kandus humoristų pasijuokimas iš savo ir kitų
ydų – kartais nemalonus, bet sveikas. Šaunu, kad kai vieni skundžiasi ir
reiškia nesibaigiančias pretenzijas dėl įvairiausių sunkumų, kiti tiesiog
juokiasi. Iš savęs, iš kitų, iš blogų savybių ir ydų. Hiperbolizuoti humoristiniai
vaizdeliai iš nūdienos gyvenimo – puiki proga tarsi iš šalies pamatyti savo ir
aplinkinių trūkumus.