Rūta Averkienė

Šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines minėjo visa Lietuva – šventiniai renginiai, skirti šiai svarbiai mūsų šaliai datai, vyko ir visose Varėnos rajono kultūros įstaigose. Prasmingas ir skambus akordas jubiliejinės Vasario 16-osios šventinių renginių pynėje –Marcinkonyse vykusi šventė. Ji į kultūros centrą sukvietė beveik visas Marcinkonių seniūnijos bendruomenes bei gausų Varėnos pasienio rinktinės kolektyvą.

Prieš šventinį renginį kiekvienas svečias buvo pavaišintas pasienietiška koše ir arbata. Gausius svečius sutiko ir sveikino svetingieji Rimutė Avižinienė ir Jonas Bajorūnas. Prasminga įžanga – visų drauge sugiedotas Lietuvos valstybės himnas.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, sveikindamas visus susirinkusius su jubiliejiniu Lietuvos valstybės gimtadieniu, pasidžiaugė, kad marcinkoniškiai jį švenčia labai draugiškai – drauge su aplinkinių kaimų bendruomenėmis bei pasieniečiais. „Džiaugsmas ir garbė mums sutikti Lietuvos valstybės šimtmetį laisvoje šalyje. Linkiu Jums vienybės ir darnos. Marcinkoniškiai bei aplinkinių kaimų žmonės progų švęsti Vasario 16–ąją iki 1990 metų turėjo vos kelias, nes beveik visą laiką gyveno okupacijoje – iš pradžių lenkų, o vėliau sovietų. Tačiau ilgi okupacijų metai čia gyvenančių žmonių tautiškumo ir patriotiškumo tikrai nesunaikino. Jie visais laikais išsaugojo stiprų lietuvybės ir meilės savo kraštui geną. Iš šilų kaimų pokariu daug vyrų išėjo partizanauti, šių kaimų žmonės buvo aktyvūs Atgimimo laikotarpiu“. Meras, kalbėdamas apie tai, jog prieš šimtą metų Marcinkonyse, kaip ir visoje Lietuvoje, žmonės gyveno sunkiai, pažymėjo, jog dėka čia gyvenusių ir dirbusių šviesuolių kaimuose sklido Nepriklausomybės idėjos, tautiškumo ir lietuvybės dvasia. Marcinkonyse vienas iš tokių Nepriklausomybės dvasios skleidėjų ir šviesulių buvo čia kunigavęs Vasario 16–osios akto signataras Alfonsas Petrulis.

Meras Algis Kašėta dėkojo visiems, kurie savo gražiais darbais puoselėja mūsų kraštą.

Padėką už iniciatyvas bei nuoširdų  darbą bendradarbiaujant bei organizuojant bendrus renginius su Varėnos rajono savivaldybe ir pasienio seniūnijų bendruomenėmis meras įteikė Varėnos pasienio rinktinės prevencinio poskyrio vyr. specialistei, majorei Daliai Tumosienei. Mero padėkomis už aktyvią veiklą telkiant bendruomenių žmones ir rūpinantis jų reikalais buvo pagerbti Marcinkonių seniūnijos seniūnaičiai bei kaimų bendruomenių pirmininkai.

Už tautinio drabužio puoselėjimą bei etninės kultūros sklaidą Etninės kultūros tarybos padėka įteikta marcinkoniškei Rūtai Sakalienei.

Su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtosiomis metinėmis visus pasveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vadas, pulkininkas Vytautas Ižganaitis. Jis pažymėjo, jog Vasario 16–osios aktas visus mus įpareigoja mylėti, gerbti ir saugoti savo valstybę, nepamiršti istorijos, būti budriems ir visada stovėti valstybės sargyboje. Už bendradarbiavimą ir geranorišką pagalbą jis padėką įteikė Marcinkonių seniūnijos seniūnui Viliui Petraškai, o už bendradarbiavimą ir iniciatyvas propaguojant pasieniečio profesiją – Kabelių bendruomenės pirmininkei Marytei Jankienei. Šia gražia proga už įvairius nuopelnus tarnyboje  taip pat buvo pagerbti pasieniečiai.

Gražiomis eilėmis ir dainomis apie Lietuvą šventės dalyvius pasveikino Marcinkonių pagrindinės mokyklos mokiniai.

Marcinkoniškių šventę dar labiau papuošė 1908–1911 metais čia kunigavusio Vasario 16-osios Akto signataro, lietuvybės ir tautiškumo dvasios skleidėjo Alfonso Petrulio giminaičiai. A. Petrulio brolio Vytauto, kuris prieškaryje buvo Ministru Pirmininku bei finansų ministru, anūkas, Amerikoje gimęs ir šiuo metu Detroite gyvenantis Algis Petrulis kalbėjo gražiai lietuviškai ir džiaugėsi, kad yra Amerikos lietuvis. Jis, kaip pats sakė, pirmą kartą gyvenime apsilankė Dzūkijos kaime ir negalėjo atsižavėti marcinkoniškių svetingumu, nuoširdumu bei gražiomis dzūkiškomis dainomis. Svečias dėkojo, jog ir po daugybės metų Marcinkonyse gražiai puoselėjamas jų garbaus giminaičio atminimas. A. Petrulio brolio Boleslovo anūkė Nijolė Petrulytė–Štripkuvienė. Ji pasveikino visus susirinkusius su išskirtine mūsų valstybės švente, o pasakodama A. Petrulio šeimos istoriją, pažymėjo, jog jų giminės bruožas – garbingai tarnauti Lietuvai. Pasak jos,  A. Petrulis – geriausias pavyzdys. Jis, mokėdamas daug užsienio kalbų, galėjo padaryti didelę karjerą, tačiau už lietuvybės puoselėjimą bei lietuviškų mokyklėlių steigimą buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją. „Lietuvą kūrė visi žmonės, tačiau lietuvybės ir tautiškumo puoselėtojai verti didžiausios pagarbos. Dorai dirbti – tai ir yra tvirtinti savo Tėvynė–kalbėjo N. Petrulytė–Štripkuvienė.

Šimtmečio jubiliejui buvo suorganizuota Marcinkonių pagrindinės mokyklos mokinių piešinių paroda tautine tematika, kurią inicijavo marcinkoniškis Vytautas Paulaitis. Šventės metu visus konkurso dalyvius jis apdovanojo simbolinėmis dovanėlėmis. O konkurso laimėtojus – I vietos – Saulių Sakalą, antros – Moniką Liuolytę ir Jonę Sakalaitę bei trečios – Mortą Sakalaitę bei Dovilę Mazgelytę –V. Paulaitis pažadėjo per vasaros atostogas nuvežti kelioms dienoms paatostogauti į Palangą, pakeliui aplankant Panemunės pilis.

Visą vakarą netilo gražios lietuviškos dainos, kurias vieni už kitus skambiau dainavo Marcinkonių, Margionių, Dubičių folkloro bei Kabelių kaimo ansamblių dainininkai, o jiems pritarė visi šventės dalyviai. Puikią šventę  vainikavo ir Marcinkonių padangę nuspalvino Lietuvos valstybės šimtmečiui skirtas įspūdingas šimto šūvių saliutas. Vėliau visi smagiai susibūrė, dainavo ir bendravo prie dzūkiškų vaišių stalo.