Margionių klojimo teatras sukvietė į tradicinę „Citnaginę“

Rūta Averkienė

Unikalusis Margionių klojimo
teatras tęsia gražią tradiciją – Margionyse jau aštuntus metus iš eilės
žiūrovus džiugina rajoninė kaimo teatrų šventė–konkursas „Citnaginė“ režisieriaus
Juozo Gaidžio prizui laimėti. Saulėtą rugpjūčio šeštadienio popietę gražiausiais
vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių
klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų
vaikus ir anūkus bei svečius, gausiai susirinkusius į tradicinę „Citnaginę“.

Aštuntąkart organizuojama
kaimo teatrų šventė dar kartą liudija, jog ji turi vykti būtent čia,
Margionyse, kur jau aštuoniasdešimt aštuonerius metus gyvuoja Margionių klojimo
teatras, kur tebeplevena prieš
dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“
– kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio dvasia, kur kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po
artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio
komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė
Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.

Tądien visi artistai,
kurie vaidino unikalaus Margionių klojimo teatro scenoje, žiūrovams tarsi
dovanojo po mažą teatro magijos stebuklą.

Kaimo teatrų
šventę papuošė dainingosios Margionių etnografinio ansamblio moterys, sugiedoję
Margionių himną. Ją dzūkiškai vedė dabartinė Margionių klojimo teatro režisierė
Rimutė Avižinienė.

Šventę–konkursą
pradėjo Merkinės kultūros centro teatras „Dilgynė“, vadovaujamas Laimutės
Jakštienės. Vėliau į sceną lipo ir gausių žiūrovų ovacijų sulaukė artistai iš
Margionių, Žilinų, Nedzingės ir Vilniaus.

Charizmatiškieji
Margionių klojimo teatro artistai suvaidino šmaikštų spektaklį „Martynas
Špokas“, kurį režisavo Rimutė Avižinienė. Žilinų teatras „Vijūnė“ suvaidino
Dalios Šmigelskienės režisuotą spektaklį. Nedzingės kaimo teatras suvaidino
Nijolės Maceikienės režisuotą spektaklį. Nedzingės
etnografinis ansamblis žiūrovams dovanojo nuotaikingą dzūkišką programą
„Mergelės dalia“, parengtą vadovės Nijolės Maceikienės.

Teatrų šventę
papuošė Vilniaus senjorų klubo artistai, jautriai suvaidinę Vytauto Mikalausko
pagal tikrus faktus sukurtą ir režisuotą pjesę „Likimai“.

Nugalėtojus,
vertus režisieriaus Juozo Gaidžio prizo, rinko iš pačių margioniškių sudaryta
komisija. Komisijos pirmininkas, Varėnos VVG pirmininkas Povilas Saulevičius
pasidžiaugė, kad jo šviesaus atminimo seneliai taip pat vaidino Margionių
klojimo teatre. „Mano dziedukai sakydavo, kad Margionys garsūs tuo, jog čia
grybingiausios vietos, kūrybiškiausi žmonės ir vietoj bulvių laukuose auga
citnagai“. Garbingą Margionių kaimo režisieriaus Juozo Gaidžio prizą jis įteikė
šių metų laureatams – Žilinų teatro artistams.

Visus šventėje
dalyvavusius teatrus pasveikino bei Varėnos rajono savivaldybės mero Algio
Kašėtos padėkas įteikė Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas
Laniauskas.

                      Visi
teatrai taip pat buvo pagerbti Seimo narės Virginijos Vingrienės padėkomis,
kurias teatrų vadovams įteikė Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys
Marijonas Čapkovskis.

Margionių
klojimo teatrui buvo įteiktas originalus prizas – naujas laistytuvas klojimo
grindims drėkinti. Žiūrovų prizas buvo įteiktas Vilniaus senjorų teatrui. Visi
teatrai taip pat buvo apdovanoti suvenyrais ir gėlių puokštėmis.

Marcinkonių kultūros centro direktorė, dabartinė Margionių
klojimo teatro vadovė ir režisierė Rima Avižinienė pasidžiaugė, kad labai
simboliška, jog Varėnos rajono kaimo teatrų šventė vyksta Margionyse. Juk jei ir
Juozas Gaidys būtų gimęs ne prieš šimtą, o prieš daugiau metų, neabejotinai
pirmasis lietuviškas spektaklis būtų suvaidintas Margionyse. „Pati pagrindinė
šio festivalio idėja – paskatinti kaimo žmones vaidinti ir kurti vaidinimus,
kaip tai darė Juozas Gaidys. Sumanymas gimė ir dėl to, kad norėjosi, jog kaimo
teatre vaidinantys žmonės vaidintų ne tik savo kaime, pamatytų, kaip vaidina
kito kaimo artistai, vieni iš kitų pasimokytų. Šiemetinė šventė ypatinga tuo,
kad visi spektakliai buvo skirtingi, bet labai įdomūs, o artistai vaidino
tikrai nuoširdžiai. Ši šventė kaimų artistams padeda „augti“, jie, pamatę, kaip
puikiai vaidina kaimyninio kaimo žmonės, stengiasi suvaidinti dar geriau. Man
labai smagu, kad ir Margionių klojimo teatras tarsi atgimė naujai. Margioniškiai
patys parodė iniciatyvą suvaidinti šventėje naują spektaklį, ir jį suspėjome
pastatyti per mėnesį. Negaliu atsidžiaugti, nes margioniškiai – ypatingi
žmonės, su jais taip lengva bendrauti ir dirbti“,– gyrė Margionių kaimo
artistus režisierė. Ji pagyrimų negailėjo ir kitiems šventėje dalyvavusiems
artistams.

Išties, žaliais Dzūkijos pušynais apsigaubęs Margionių
kaimas unikalus ne tik gražia gamta, Vėlinių laužais, bet ir tuo, kad gali didžiuotis
vienintelis Lietuvoje turįs klojimo teatrą, kuriame vaidina paprasti kaimo
žmonės. Nėra kitame Lietuvos kaime žmogaus, kuris būtų poetas, dainininkas,
artistas, režisierius ir dramaturgas kartu, koks buvo Juozas Gaidys. Nėra ir
kito kaimo, kuris turėtų savo klojimo teatrą, gyvuojantį bene devyniasdešimt
metų. Nėra Margionyse ir tokio namo ar šeimos, iš kurios kas nors nebūtų šiame
teatre vaidinęs.

Tądien
Margionyse buvo ne tik vaidinama. Klojimo teatre skambėjo gražiausios senovinės
Margionių kaimo dainininkių atliekamos dainos. Jos
giedojo Juozo Gaidžio giesmes, kurios skambėdavo prieš kiekvieną klojimo teatro
spektaklį, o teatrų festivalio dalyvius linksmino net keturi Margionių
kaimo muzikantai. Po vaidinimų dalyvių laukė ant laužo virta grybų sriuba ir
kitos dzūkiškos vaišės bei smagi vakaronė.