Motiejaus Baublio krepšininkų autografų medžioklės ypatumai

 Motiejaus Baublio krepšininkų autografų medžioklės ypatumai

Motiejus Baublys –
24 metų varėniškis, nestokojantis 
geležinės kantrybės,  patyręs
krepšininkų autografų medžiotojas, savo kolekcijoje sukaupęs per 350 parašų, tarp
jų ir Ballų šeimos narių, Varėnos viešojoje bibliotekoje atidarė pirmąją savo
kolekcijos parodą „Medžioklės ypatumai“: 1 bibliotekos – Lietuvos krepšinio
klubų krepšininkų marškinėliai, 2 – pasaulio sportininkų nuotraukos su
autografais.

Spinduliuojantis šypseną ir geras emocijas
Motiejus dalijosi „medžioklės“ patirtimi, džiaugėsi jos rezultatais. Pirmąjį
parašą gavo Druskininkuose 2011 m. birželio mėnesį,
kai žaidė Lietuvos U20 rinktinė
prieš bendraamžius iš Brazilijos
. Jono Valančiūno karta pirmoji pasirašė ant plakato.

 Vaikinas  kruopščiai ruošiasi parašų rinkimui, atsirenka
įdomiausias krepšininkų nuotraukas internete, pasidaro jas fotoateljė (nuotraukos
gražiau ir patogiau, dėl to atsisakė plakatų iš žurnalų), apsiginkluoja
kokybiškais markeriais ir  pirmyn… Ilgiausiai,
net 4 valandas, jis laukė Lino Kleizos. „Su draugais nuvykome į Druskininkus,
ten buvo apsistojusi Lietuvos vyrų rinktinė. Sužinojome, kuriame viešbutyje, keletą
parašų gavome lauke, vėliau prie registratūros ant staliuko išsidėliojome visas
nuotraukas, markerius. Sulaukėme visų, gavome visus parašus, tik ne Lino
Kleizos. Draugai siūlė važiuoti namo, bet aš nepasidaviau, registratūros
darbuotojos šypsojosi ir sakė, kad mes kantrūs. Ir mes sulaukėme, po keturių
valandų laukimo viešbučio fojė. Paskutinis parašas uždėtas ir mes laimingi su
nuotykiais keliaujam namo“,
prisiminė Motiejus.

Brangiausio ir jam mieliausio parašo vaikinas negali
išskirti, visi jam brangūs. Ne naujiena, kai žaidėjai atsisako pasirašyti.
Dažniausiai taip elgiasi amerikiečiai. Kitų šalių atstovai parašų medžiotojus
sutinka geranoriškai, kartais net pabendrauja. Bet tam yra viena taisyklė –
parašo geriausia prašyti ne prieš, o po rungtynių. Paprastai prieš jas
krepšininkai stengiasi susikaupti, bendrauja nenoriai. Taip nutiko ir tuomet,
kai rungtyniauti su Kauno „Žalgiriu“ atvyko Atėnų „Panathinaikos“: vienas
žaidėjas oro uoste atsisakė pasirašyti, nes nešė lagaminus, o kitas net
nežiūrėdamas kažką brūkštelėjo ant nuotraukos, o tokių parašų Motiejus nelabai
vertina.

Kelis šimtus parašų surinkęs Motiejus jau renkasi,
kurio prašys pasirašyti. Tarkim, kai „Lietuvos rytas“ rungtyniavo su Sankt
Peterburgo „Zenit“, jis paprašė tik trijų varžovų komandos žaidėjų parašų.

Kolekcionierius bendrauja ir su kitais parašų
rinkėjais, dalijasi informacija, kada atskris komandos, kuriame viešbutyje
apsigyvens, kada vyks į treniruotes. Kai į Kauną turėjo atvykti viena
tituluočiausių Europos komandų Madrido „Real“, Motiejus pradėjo ruoštis dar
prieš savaitę. Jis išsispausdino septynias nuotraukas. Atvyko į Kauną likus
dviem valandoms iki rungtynių, kad prie viešbučio, kuriame apsistoję „Real“
žaidėjai, susimedžiotų kelių parašus ir taip palengvintų medžioklę po
rungtynių. Prie viešbučio laukė keletas autografų medžiotojų, Motiejus
išsiaiškino, ko tikėtis iš kylančios krepšinio žvaigždės slovėno Lukos
Dončičiaus, – ar jaunuolis išpuikęs, sunkiai pasirašinėja? Nors kolegos tikino,
kad jaunas žaidėjas neišpuikęs, buvo sunku patikėti. Pirmasis jam pasirašė
Felipe Reyesas, po jo pasigavo Jaycee Carrollą ir Diną Radončičių. „Ir staiga
žiūriu: ateina žaidėjas, dėl kurio, galima sakyti, ir važiavau į Kauną – L. Dončičius“,
– pasakojo M. Baublys. L. Dončičius nesispyriodamas pasirašė Motiejui ir kitiems
aistruoliams, nusifotografavo. Smagu, kad jaunuolis, laimėjęs Europoje viską,
kas svarbiausia, yra toks paprastas. Į „Žalgirio“ ir „Real“ rungtynes tada nėjo,
stebėjo jas kavinėje per televizorių. Po rungtynių sunkiai, bet gavo Rudy
Fernandezo, Gustavo Ayono ir Jeffery Tayloro parašus.

Motiejui suprantama situacija, kodėl Eurolygos komandų
krepšininkai po apsilankymo Kaune vengia dalyti parašus. Kauniečiai įsukę
savotišką verslą – jie žaidėjams pakiša ne vieną, o dešimt nuotraukų. Paskui
jas parduoda.

Sugalvojęs, kad reikia ir aprangų
kolekcijos. Sėdo prie kompiuterio ir parašė visiems krepšininkams, kuriuos
turėjo „Facebook“ drauguose, žinutę: „Sveikas, gal turi kokią aprangą, kurios
nenešioji? O gal sportbatį, kurio daugiau neapsiausi ir jis guli spintoje?
Galbūt nori prisidėti ir padovanoti savo inventoriaus dalelę man? Ateityje
planuoju sukurti nedidelį muziejų!“ Atsakymą atsiuntė per 10 krepšininkų.
„Vieni aprangas įteikdavo atvažiavę į Vilnių žaisti rungtynių, su kitais
specialiai susitardavau, kur susitikti, juk gauti tiesiai iš krepšininko žymiai
smagiau! Kitos emocijos!” Sakė itin dėkingas Jonui Elvikiui, Steponui
Babrauskui, Žygimantui Šeštokui.

„Kartais
atsiverčiu, pasižiūriu parašus, prisimenu istorijas, kaip juos rinkau. Bet
noriu, kad ir kiti juos pamatytų, todėl surengiau šią parodą“, – džiaugėsi
Motiejus.

Parodoje
apsilankęs Varėnos rajono meras Algis Kašėta, gavo Motiejaus padėką su Jono
Valančiūno autografu, bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius –
Donato Motiejūno, renginių organizatorė Indrė Kondratavičiūtė – Manto Kalniečio,
įdomiausių klausimų autorius Dovydas – Kevino Pangoso.




















Daiva Armonienė, Varėnos viešosios bibliotekos
metodininkė


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių