Partizanų dainų vakaras Varėnos bibliotekoje

Kovo 22 dieną Varėnos
viešojoje bibliotekoje vyko Partizanų dainų vakaras, skirtas partizanų vado
Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti ir Dzūkijos krašto
partizanams atminti. Dalyvavo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras, dainų
atlikėja Judita Ikasalienė, Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis
„Viltis“, Bočių bendrijos ansamblis „Šarma“ (Vadovė Gražina Kuodienė),  Sarapiniškių kultūros centro folkloro
kolektyvas „Šilaicis“ (vadovė Milda Balkuvienė), Marcinkonių etnografinis
ansamblis (vadovė Rimutė Avižinienė).

Renginio vedėja
Varėnos viešosios bibliotekos darbuotoja Renata Česnulevičienė papasakojo A.
Ramanausko-Vanago, kuris partizaniniam fronte išbuvo beveik 12 metų, paliko
mums rašytinį pokario kovų paminklą – atsiminimus „Partizanų gretose“, gyvenimo
ir laisvės kovų kelią, į susirinkusiuosius kreipėsi literatės Vincentos Lebedzevičienės
eilėmis, dedikuotomis partizanui „Tai kas, kad kapo nebėra… ir niekad niekas
neatneš gėlių. Tėvyne! Atidaviau tau viską… Viską… Daugiau jau nieko
negaliu. Laisvoj padangėj mano žvaigždė sutvisko“.

Daina padėdavo
ištverti rūsčiausius išmėginimus, įkvėpdavo partizaną ir žūtbūtinei kovai. Ne vienas
jų ištardavo tartum priesaiką: „O, Tėvyne, jei žūsiu, žinoki, kad už laisvę
miriau su daina“. A. Ramanauskas-Vanagas rinktinių vadus ir eilinius partizanus
apibūdina nurodydamas jų potraukį dainai: „Kazimieraitis visuomet būdavo
optimistiškai nusiteikęs, laisvalaikiu mėgdavo dainuoti kartu su kitais.
Kiekvieną dieną bunkeryje skambėdavo partizaniška daina. Jūrininkas labai
mėgdavo dainuoti. Jis turėjo gražų tenorą, buvo plačiai žinomas kaip
partizaniškų dainų platintojas. Perlojiečiai taip pat mėgo dainuoti, kaip ir jų
vadas Merkys. Atvykęs Jūrininkas tuoj surinko dainininkus ir išmokė juos dainų
net keturiais balsais. Turiu pripažinti, kad partizaniška daina buvo ir mano
neperskiriamas draugas. Slėptuvėje gyvenę vyrai turėjo neblogus balsus ir labai
mėgo dainuoti. Šiuo atžvilgiu ypač buvo pasižymėjęs Šermukšnis“.

Ne vienos partizanų
dainos istoriją papasakojo ir jos kūrėjus prisiminė Juozas Jakavonis-Tigras,
kuris būdamas 19 metų prisaikdintas paties partizanų vado A. Ramanausko-Vanago,
kartu su kitais partizanais savo tėvų namuose Kasčiūnų kaime, iškasė bunkerį,
tapusį  Pietų Lietuvos  partizanų vadaviete, savo kančias,
išgyvenimus, sutiktus žmones aprašęs knygoje „Šalia mirties“ (2015 m.).

Renginyje skambėjo
virpulį keliančios dainos, kurias pokary aukai pasiryžę kovotojai ir jų
artimieji sukūrė dėję natą prie natos, žodį prie žodžio. Dainos, kurios buvo
dar vienas kovos būdas, kuriose apdainuoti partizanų žygiai, netektys,
skausmas, sūnaus, brolio, mylimo vyro praradimas, motinų ir seserų ašaros, begalinė
meilė Tėvynei: „Jei ne auksinės vasaros“, „Partizanų būrys“, „Pavasarį
paukščiai į tėviškę grįžta“, „Aš verkiau parimus“, „Atėjo vakaras į girią“, „Po
uosiu, kurį sodinai“, „Vai ūžė, linko žalia pušelė“, „Sakalui“, „Ten, kur
Dzūkijos pušynai“, „14 dieną gegužės“ ir kt. Į „Šilaicio“ programą įtrauktos partizano
Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio ištraukos.

Sveikinimą atsiuntė
partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė
Ramanauskaitė-Skokauskienė: „Brangūs atminimo vakaro dalyviai, negalėdama
šiandien dalyvauti Partizanų dainų vakare, mintimis vis tiek esu su Jumis.
Siunčiu visiems dalyvaujantiems nuoširdžiausius sveikinimus ir dėkoju, kad šiuo
vakaru prisimenate partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, mano Tėvelį, o tuo
pačiu ir visus partizanus, laisvės kovotojus, kurie paaukojo savo gyvybes už
mūsų Tėvynės laisvę. Žinau, šio vakaro dainos užgaus ne tik jautriausias
širdies stygas. Tokios dainos kelia tautos dvasią įtvirtinant Lietuvos
nepriklausomybę, neleidžia užmiršti laisvės kainos, moko branginti Tėvynės
istorinę atmintį ir amžinąsias vertybes. Tariu nuoširdžiausią ačiū Partizanų
dainų vakaro organizatoriams, dainų atlikėjams ir visiems dalyviams, suburtiems
gražios idėjos. Visiems linkiu sveikatos, stiprybės, Dievo palaimos, o
dainininkams dar  ir niekuomet
nepritrūkti kūrybinio polėkio“.

Varėnos
viešosios bibliotekos metodininkė Daiva Armonienė