Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom
Į rūkų bedugnes, į gilias marias,
Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą,
Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes.
(F. Kirša)

2018 metų  lapkričio 6 dieną į amžinybę išėjo ilgametė kolegė, pedagogė, Danutė Minikauskienė.

Danutė Alytaus r. Pivašiūnų vidurinėje mokykloje pradėjo dirbti 1972 metais rugpjūčio 25 dieną. Ilgus metus dirbo biologijos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Su Alytaus r. Pivašiūnų gimnazija atsisveikino 2015 metais birželio 5 dieną.

Danutė Minikauskienė buvo visuomet taktiška ir pasitempusi, gerbiama bendruomenės ir kolegų. Būdama be galo darbšti bei reikli ir sau ir mokiniams, ji, kaip puiki savo darbo žinovė, visas jėgas atidavė ne tik mokydama mokinius, puoselėdama bendražmogiškąsias vertybes, bet ir skatindama ugdytinius dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose. Su meile prisimindavo visus savo buvusius mokinius. Danutės stiprus dvasios traukos laukas suburdavo aplink ją visus: kolegas, jau baigusius gimnaziją mokinius, su meile ir pagarba apie Danutę Minikauskienę atsiliepdavo mokinių tėvai. Buvo puiki vadovė. Ne vienas galėjome iš Danutės pasisemti energijos, optimizmo ir stiprybės: ji visada veržėsi į didelius darbus ir aktyvią veiklą, kai buvo sunku, nesiguodė, nesiskundė, nedejavo, mokėjo santūriai išgyventi kasdienybės įtampą. Visada pasiruošusi patarti, padėti, ji buvo neabejinga kitų nelaimėms, sugebėdavo įkvėpti vilties ir pasitikėjimo.

Skaudu, kad gražaus, padoraus, darbštaus, išmintingo žmogaus gyvybės gija nutrūko. Mirtis skaudi, tačiau ji bejėgė prieš gero žmogaus šviesų atminimą, gražius darbus ir kilnią širdį.

 Nuoširdi užuojauta velionės vyrui, dukrai, sūnui, anūkams, broliui bei kitiems artimiesiems.

 

Laikas IŠEINA. Išeina ir negrįžta. Išeiname mes... Su Laiku ir per Laiką

Virginija Venčkauskaitė