Prisimenant Pivašiūnų pedagogę Danutę Minikauskienę

Ir nubėgo dienos stirnom pabaidytom

Į rūkų bedugnes, į gilias marias,

Iš kur nieks negrįžta jau nė vieną rytą,

Iš kur, kai išeisim, nebegrįšim mes.

(F. Kirša)

2018 metų 
lapkričio 6 dieną į amžinybę išėjo ilgametė kolegė, pedagogė, Danutė
Minikauskienė.

Danutė Alytaus r. Pivašiūnų vidurinėje mokykloje pradėjo
dirbti 1972 metais rugpjūčio 25 dieną. Ilgus metus dirbo biologijos mokytoja,
direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Su Alytaus r. Pivašiūnų gimnazija atsisveikino 2015
metais birželio 5 dieną.

Danutė Minikauskienė buvo visuomet taktiška ir
pasitempusi, gerbiama bendruomenės ir kolegų. Būdama be galo darbšti bei reikli
ir sau ir mokiniams, ji, kaip puiki savo darbo žinovė, visas jėgas atidavė ne
tik mokydama mokinius, puoselėdama bendražmogiškąsias vertybes, bet ir
skatindama ugdytinius dalyvauti įvairiuose konkursuose, olimpiadose. Su meile
prisimindavo visus savo buvusius mokinius. Danutės stiprus dvasios traukos
laukas suburdavo aplink ją visus: kolegas, jau baigusius gimnaziją mokinius, su
meile ir pagarba apie Danutę Minikauskienę atsiliepdavo mokinių tėvai. Buvo
puiki vadovė. Ne vienas galėjome iš Danutės pasisemti energijos, optimizmo ir
stiprybės: ji visada veržėsi į didelius darbus ir aktyvią veiklą, kai buvo
sunku, nesiguodė, nesiskundė, nedejavo, mokėjo santūriai išgyventi kasdienybės
įtampą. Visada pasiruošusi patarti, padėti, ji buvo neabejinga kitų nelaimėms,
sugebėdavo įkvėpti vilties ir pasitikėjimo.

Skaudu, kad gražaus, padoraus, darbštaus, išmintingo
žmogaus gyvybės gija nutrūko. Mirtis skaudi, tačiau ji bejėgė prieš gero
žmogaus šviesų atminimą, gražius darbus ir kilnią širdį.

 Nuoširdi
užuojauta velionės vyrui, dukrai, sūnui, anūkams, broliui bei kitiems
artimiesiems.

Laikas IŠEINA. Išeina ir negrįžta. Išeiname mes… Su Laiku ir per Laiką

Virginija Venčkauskaitė