Rūšiavimo centrai: brangu, bet apsimoka

 Rūšiavimo centrai: brangu, bet apsimoka

Zina Juozaitė 

Šiltasis metų laikas – remonto, kraustymo ir kraustymosi metas. Net jei nieko nestatome ir neremontuojame, pasižvalgę po savo namus pamatome, kiek daug nereikalingų daiktų juose susikaupė. Ne vienas griebiasi už galvos, nežinodamas, kur juos dėti. 

Alytaus regione problemos nėra – viską galima atvežti ir palikti rūšiavimo centruose, anksčiau vadintuose stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėmis. 

Įrengtos patogiai pasiekiamose vietose 

Tokių aikštelių septyniose Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą kuriančiose savivaldybėse – net 20. Čia jų tinklas išplėtotas geriausiai Lietuvoje. Naujausia aikštelė pradėjo veikti pernai, pirmoji buvo įrengta prie 15 metų. 

Visos aikštelės regione įrengtos gyventojams lengvai ir patogiai pasiekiamose vietose, nors jų įrenginėjimo pradžioje daug kas siūlė aikšteles statyti toliau nuo gyvenamųjų teritorijų. Tačiau buvo pasirinktas kitas variantas ir netrukus paaiškėjo, kad įrengus šias aikšteles arčiau žmonių gyvenamosios aplinkos, įvairių atliekų jose surenkama kelis kartus daugiau nei kituose šalies regionuose, kuriuose aikštelės yra sunkiau pasiekiamos, o ir įrengta jų mažiau. 

„Visoje Europoje aikštelės statomos ten, kur gyvena žmonės“, – pastebi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas. 

Jis įsitikinęs, kad rūšiavimo centrų sistemą reikia vystyti visoje Lietuvoje ir nebijoti apie juos,  kaip apie taršius ar pavojingus objektus, paplitusių mitų. „Nieko pavojingo čia nėra – yra konteineriai, į kuriuos sudedamos atliekos ir jos išvežamos – jokios taršos, jokių nuotekų“, – sako A. Reipas. 

Iš gyventojų viskas priimama nemokamai 

Prieš pora metų stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės Alytaus regione pradėtos vadinti rūšiavimo centrais. Šis pavadinimas geriau atspindi jų paskirtį, nes čia gyventojai gali atvežti tik išrūšiuotas atliekas arba išrūšiuoti jas jau atvežę. 

Į rūšiavimo centrus galima atvežti didžiąsias buities atliekas: baldus, duris, langų rėmus, elektros ir elektroninės įrangos atliekas: televizorius, buities techniką, kompiuterius, monitorius, smulkius elektros prietaisus,  buityje susidarančias inertines atliekas bei izoliacinių medžiagų atliekas, naudotas padangas, akumuliatorius ir baterijas, buities pavojingas atliekas: liuminescencines lempas, termometrus, dažus, įvairius skiediklius ir tirpiklius, rūgštis, tepalus, užterštas pakuotes, biologiškai suyrančias atliekas: žolę, lapus, smulkias medžių šakas, vaisių ir daržovių išspaudas ir kitas buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas bei antrines žaliavas. 

Visos atliekos rūšiavimo centruose iš gyventojų priimamos nemokamai, tik ribojami kai kurių rūšių atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, statybos ir griovimo atliekų vienas gyventojas gali palikti ne daugiau kaip 300 kilogramų. Tai daroma, kad gyventojams teikiama nemokama paslauga nepiktnaudžiautų įmonės, kurios už atliekų pridavimą rūšiavimo centruose turi mokėti pagal patvirtintus įkainius. 

Regiono gyventojai atliekas gali vežti į bet kurį jiems arčiausia esantį rūšiavimo centrą.  

Centrai populiarėja, atliekų juose daugėja 

Šiuose centruose išardomi atvežti baldai, surinktos atliekos rūšiuojamos ir saugomos iki jų išvežimo į atliekas tvarkančias įmones. Pernai iš centruose surinktų daugiau kaip 4600 tonų baldų buvo atskirta ir pagaminta daugiau kaip 2300 tonų medienos – ji susmulkinta ir atiduota perdirbimui. Didžiausią rūšiavimo centruose surenkamų atliekų dalį ir sudaro baldai, izoliacinės medžiagos, statybų atliekos. 

Europos šalių patirtis rodo, kad rūšiavimo centruose surenkama apie 20 proc. visų atliekų. Tai – žmonių mėgstami ir populiarūs objektai, kuriuose galima saugiai atsikratyti netradicinėmis atliekomis. 

Alytaus regione rūšiavimo centrų populiarumas irgi auga – kasmet juose surenkama vis daugiau atliekų. „Per aštuonerius metus rūšiavimo centruose surenkamų atliekų kiekis išaugo aštuonis kartus“, – sako ARATC Rūšiavimo centrų veiklos organizavimo padalinio vadovas Linas Brazauskas. Ir šypsodamasi priduria: „Ir, manome, kad tai dar nepabaiga.“ 

Tokios tendencijos džiugina atliekų tvarkytojus – kuo daugiau specifinių atliekų atvežama į jų surinkimo aikšteles, tuo mažiau jų patenka į sąvartyną, jos neatsiduria pamiškėse ar kitose neleistinose vietose.

Visuose rūšiavimo centruose veikia ir prieš pora metų įrengti naudotų daiktų mainų punktai „Mainukas“, kuriuose vieni žmonės palieka jiems nebereikalingus daiktus, kiti – gali juos pasiimti. 

Švara turi savo kainą, bet ji to verta!

Patogiai prieinami rūšiavimo centrai – tai pirmiausia kaštų mažinimas žmonėms. Jiems nereikia toli važiuoti, nereikia galvoti, kur dėti dideles atliekas, nereikia bijoti kažką užteršti. 

Tiesa, kartais gyventojai norėtų, kad rūšiavimo centrai būtų dar arčiau, tačiau jų tinklas Alytaus regione yra optimalus – jo plėsti neplanuojama, tik jau esantys centrai bus modernizuojami, esant galimybėms – praplečiami. 

Atliekų surinkimas rūšiavimo centruose nėra pigus – nors tai kainuoja mažiau nei surinkti atliekas apvažiavimo būdu, bet tai yra brangiau nei mišrių atliekų tvarkymas. 

Bet ne viskas pinigais matuojama. Investicijos į rūšiavimo centrų įrengimą, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas, atsiperka didesne tvarka, švaresne aplinka ir didėjančiu žmonių sąmoningumu. 


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių