Senosios Varėnos parapijos choras “Sonata” keliavo į Romą

 Senosios Varėnos parapijos choras “Sonata” keliavo į Romą

Gegužė – paukščių klegesio, gaivios žalumos, žiedais užliejamų pievų,
miškų ir net vandens suvešėjimo mėnuo. Šį mėnesį kiekvienoje bažnyčioje ir
tikinčiojo širdyje skamba paprasta, melodinga gegužinė giesmė
„Sveika, Marija, Motina Dievo…“

Neatsitiktinai, šį mėnesį į pažintinę kelionę po Romą susibūrė Senosios Varėnos
parapijos choro
„Sonata“
giesmininkai, vadovaujami choro vadovės Ilonos Zalanskienės, kuri kolektyvo
narių akyse įžvelgė begalinį norą pažinti ir aplankyti šią šalį. Už tai esame
jai be galo dėkingi. Sutapus Dievo ir žmogaus planams norai tampa realūs ir
lengvai įgyvendinami. Šiandien tuo mes net neabejojame.

Susipažinti su vienu seniausiu Europos miestu, mums nuoširdžiai padėjo
lietuvė, istorikė, ekskursijų vadovė, gyvenanti Romoje 25 metus p. Nerija
Marciukaitė. Buvome šiltai sutikti, apgyvendinti „Villa Lituania“ svečių
namuose. Nuoširdus, dalykiškas bendravimas mums leido pažinti
Romą,
kaip muziejų po atviru dangumi,
simboliniu Romos
centru Kapitolijumi, vienu iš septynių pasaulio stebuklų Koliziejumi, Palatino
kalva – vieta, kurioje augo miesto įkūrėjai Romulas ir Rėmas,
viena iš penkių pagrindinių Romos bazilikų, skirtų Mergelei Marijai Santa Maria Maggiore,
lankėme Venecijos aikštę ir dar daug šventų vietų. Vykome į
mažiausią pasaulyje valstybę – Vatikaną, kur aplankėme didingą šv. Petro
baziliką – pagrindinę katalikų piligrimystės vietą, matėme popiežių ir
klausėmės jo palaiminimo. Visos kelionės metu lydėjo noras ne tik lankyti
šventas vietas, dėkoti Dievui už galimybę būti čia, bet ir pasakyti lietuvišką
žodį. Mūsų noras
išsipildė ir tapo dar vienu mažu stebuklu – 
gavę leidimą pagiedoti vienoje iš bažnyčių, mūsų giesmių labai atidžiai
klausėsi, vėliau su mumis bendravo, pakvietė koncertuoti ir atminimui
nusifotografavo Lietuvos ambasadorius Italijoje p. Ričardas Šlepavičius su savo
artimaisiais atsitiktinai leidęs savo laisvalaikį.

Keliaudami atvira širdimi, vedini gerų norų neišpasakytai
daug gavome: įspūdžių, pamąstymų, pažinčių. Ši kelionė – tai dar viena galimybė
pamiršti problemas, prisiliesti prie šventų vietų, pagyventi pamąstymuose čia
ir dabar, jausti bendraminčio meilę ir šilumą. Manau, taip gimsta idėjos, taip
tobulėjame, išmokstame bendrauti ir bendradarbiauti.
Mesta į Trevi
fontano dugną moneta, atsistojus nugara kaire ranka per dešinįjį petį, tai dar
vienas „Sonatos“ choro noras – sugrįžti į Romą lygiai po metų. Norėtųsi, kad
jis virstų dar vienu mažu stebuklu. Į namus
sugrįžome pakylėti, geresni, ramesni, tuo norime užkrėsti ir kitus. Ši
įspūdinga  kelionė dar ilgai liks mūsų
atmintyje.


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių