Varėnoje pristatyta Joanos Grigaitienės apybraižų knyga „Svajonės pašaukti“ (foto)

Spalio 21 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta
nauja, dar tebekvepianti spaustuvės dažais ir niekieno neperskaityta, bet labai
laukta – trečioji Joanos Grigaitienės apybraižų knyga „Svajonės pašaukti“.

Pirmoji skirta mokytojams,
neformalaus ugdymo pedagogams, būrelių vadovams. Antrojoje – Varėnos krašte
dirbusių ir dirbančių gydytojų biografijos, interviu, nuotraukos, poezijos,
dailės darbai. Trečioji – kaip rašoma anotacijoje – „išsamių interviu,
fotografijų, ir įkvepiančių biografinių pasakojimų rinkinys apie talentingus
kūrėjus, kultūros bei meno srities veikėjus, sugebėjusius suburti, įkvėpti ir
vesti paskui save kitus. Šiame apybraižų rinkinyje smulkmeniškai pateikiami bei
aprašomi tų žmonių nuopelnai ir apdovanojimai. Interviu metu autorė su ypatingu
jautrumu atskleidžia kiekvieno jų individualią istoriją, pasakojančią apie
pašaukimą, siekius, viltis, santykius su kolektyvais bei darbo specifiką.
Neabejotinai ši knyga – tarsi metraštis ar palikimas mums bei ateinančioms
kartoms, o taip pat padėka ir dar vienas labai gražus šių šviesių žmonių
veiklos įvertinimas“. (Agnė Dekerė)

Knygos autorė Joana Grigaitienė
pasakojo, kad rašymą supranta kaip savo misiją. O bendraujant su žmonėmis, jai
neteko nieko maloniau patirti, kaip klausyti jų išgyvenimų, susijusių su laime
daryti tai, kas jiems patinka. Rašyti apie tuos, kurie keliauja paskui
pašaukimo balsą yra džiuginantis, tačiau nelengvas procesas – reikalingas
nuolatinis dvasinis budėjimas, ar nenukrypta nuo dorinių orientyrų. Pacitavusi
knygos herojaus Mariaus Galinio mintį apie mūsų tautos situaciją:
„Susluoksniuota mūsų bendruomenė, sutrūkinėjusios pamatinių vertybių jungtys. Į
žmogų žiūrima kaip į vartotoją, dažniausiai vertinama perkamoji galia.
Pamirštamas svarbiausias dalykas, kuris gali vienyti, – tai dvasingumas.
Kolektyvai, kuriuos vienija bendruomenės sąmonė, tėra lyg oazės…“, Joana
pateikė savo įžvalgą: „Tos oazės yra sujungtos, susijungusios neregimais
saitais, bet juntamos intelektualiai, emociškai, moraliai tradicijose,
papročiuose, kūrybiniuose procesuose. Suteikus tiems ryšiams grafinį pavidalą,
atrodytų nelyginant milžiniškas voratinklis. Įdomu tai, kad jis susiklostęs
tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Tad jį pažeidus, suveikia tautinė
intuicija – poreikis sustiprinti tas gijas, tuos takus ir pratakus, kuriais
persiduoda kūrybinė energija, pati įvairiausia patirtis ir patys naujausi
sprendimai. Kūrybinės veiklos akcentai (visai nesvarbu jų skirtingos formos ir
funkcijos) – tartum akmenėliai, mesti į ramius vandenis, – sukelia juntamus ir
regimus ratilus, kurie sklisdami pasiekia vieni kitus. Ir koks gražus
mainymasis, mirgėjimas, kokie gražūs jų atspindžiai dvasingumo šviesoje! Dėl to
patraukia kitus suartėti, dalintis tuo spindinčiu gėriu ir grožiu, vienytis bei
skatinti, uždegti ir kitus panašiam ar dar ryškesniam, drąsesniam skrydžiui.
Platus, erdvus bendruomenės kultūrinis laukas, kuriame vietos pakanka ir
individualioms įkvėpimo paraiškoms, ir grupiniams užsiėmimams“. O Dzūkijos žemė
išaugino ir tebeaugina nuostabius žmones, kurie jaučia jos svarbą mūsų būtyje,
visuose mūsų darbuose. Apie juos ir norėjau kalbėti. „Ačiū visiems, kurie
įsileidote mane į savo gyvenimus“, – dėkojo Joana.

Varėnos rajono meras Algis Kašėta
Joaną Grigaitienę pavadino Varėnos krašto metraštininke, per apybraižas,
biografijas atspindinčią krašto istoriją. O visus kultūros ir meno šviesos
nešėjus: tiek pasauly pripažintas asmenybes, tiek Varėnos krašto kaimuose
unikalias dzūkų kultūros vertybes puoselėjančius žmones, palygino su
darbščiomis bitelėmis, nešančiomis neįkainojamą kūrybinį indėlį į Varėnos
krašto kultūrinį avilį. „Kultūros darbuotojų dėka  kultūrinis gyvenimas Varėnos krašte virte
verda, o Varėnos krašto vardas pagarbiai „įpintas“ į margaspalvį, tūkstantmetį
skaičiuojančios Lietuvos Kultūros vainiką ir užima jame ypatingą vertę ir
vietą“, – sakė meras. Palinkėjo, kad kultūros žmonių triūsas būtų visų ir
visada įvertintas, kad jiems nestigtų originalių idėjų ir kūrybinių minčių.
„Linkiu daug Meilės – Žmogui, Žodžiui, Darbui, Kūrybai ir Gyvenimui!“

Varėnos rajono savivaldybės
Kultūros ir sporto skyriaus patarėja Regina Svirskienė atkreipė dėmesį į tai,
kad kultūros darbuotojai dažniausiai yra kuklūs, nepratę prie didelio dėmesio.
Dėmesį rodo kitiems, rūpinasi kitų laisvalaikiu, nuolat galvoja, kaip jį
organizuoti, pamišdami darbo valandas, savaitgalius, šeimas. Tokį kelią jie
pasirinko. „Ši knyga – kultūros istorija ateities kartoms. Esu joje, už tai
dėkinga“, – sakė Regina.  

Viešosios bibliotekos direktorius
Eitaras Kazimieras Krupovičius džiaugėsi, kad prieš metus kartu su Joana tapo
Varėnos kultūros ir meno tarybos 
įsteigto apdovanojimo už nuopelnus rajono kultūrai „Sidabrinė bitė“
laureatais, o šiandien jų keliai vėl susikirto: jis ir keturiolika
bibliotekininkų tapo naujos Joanos knygos herojais.

Pasveikinti Joanos Grigaitienės,
pasidžiaugti jos sėkme, kūrybinėmis idėjomis, padėkoti susirinko didelis būrys
autorės kolegų, bičiulių, mokinių, knygų herojų. Gražių žodžių negailėjo Zofija
Bliujienė, Irena Čeplikienė, Renata Skamarakienė, Valerija Dringelienė, Regina
Lukoševičienė, Irena Naujūnienė, Elena Savukynaitė, Asta Kašėtienė, Gražina
Kuodienė, Irena Stoškienė, Zita Varanavičienė, Judita Jakubavičiūtė-Ikasalienė
ir kt.

Tomas Balkelis, humanitarinių
mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas,
buvęs Joanos Grigaitienės mokinys, pasakojo, kad mokytoja buvusi griežta,
reikli, pareiginga ir labai mylinti savo darbą, puiki režisierė, su jų klase
pastačiusi Kazio Binkio „Atžalyną“. „Mokytoja, jei ateity pritrūktų kūrybinių
minčių, siūlau parašyti apie knygą apie mokinius. Jų – didelis būrys“, –
palinkėjo Tomas.

Muzikos kūrinius atliko Varėnos
Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai Karolina Makselytė ir Eivilė
Bruzgytė, Flomena Krikščiūnaitė, Kamila Antanevičiūtė; jų mokytojai Aušra
Kašėtienė, Nijolė Dzingelevičienė, Kęstutis Breidokas.

Varėnos viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Daiva Armonienė