Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko „Poezijos rudenėlio“ šventė

Kai ruduo
nuauksina klevų viršūnes, po kojomis byra kaštonų bumbulai, o namuose kvepia
obuolių pyragu – metas kaupti atsargas. Tad prie gamtos dovanojamų miško, sodo
gėrybių pildykim ir sielos aruodą – dėkim po posmelį, po eilėraštį, po
jausmingą žodį iš kūrybinio derliaus. Savo kūrybos vaisių kraitėmis nešini į
Varėnos viešąją biblioteką sugužėjo Alytaus „Tėkmės“ ir Varėnos „Jievaro“
literatai bei ištikimieji poezijos mylėtojai. Rudeninę dainų puokštę dovanojo
Gražinos Kuodienės vadovaujamo ansamblio moterys. Širdingam „Kraštiečių valsui“
mielai pritarė šventės dalyviai. Ilgametė Alytaus apskrities literatų klubo siela,
klubo pirmininkė Emilija Krušinienė pristatė naują jau 7-ą  Dzūkijos krašto kūrėjų almanachą „Tėkmė“. Per
19 –a klubo gyvavimo metų išleista šūsnis poezijos ir prozos publikacijų,
knygų. Šiame leidinyje eilėraščiai ir proza, publicistiniai pamąstymai, kurių
pagrindinė tema – meilė  ir pagarba
gimtinei, Dzūkijos žmonėms. Kūrėjams aktualūs ir būties klausimai, žmogiškieji
išgyvenimai, kasdienos aktualijos. Pagrindinė mintis – matyti pasaulį, tobulesnį
ir dvasingesnį. Kalbėdama apie 
almanacho  turinį, Emilija
pasidžiaugė  kūrybiniu  brandumu, kūrinių ir stilių įvairiapusiškumu.
     

            „Kiekvienas
rašo tai, ką širdyje nešioja“, – savo posmais apie rudens sukeltą ilgesį sieloj
ir gamtoj, likimo bangų supamo žmogaus jausmus, šventę pratęsė E. Krušinienė.
Apie rudens atpūstus išgyvenimus skaitė Palmyra 
Pracuvienė, daug rašanti dzūkų tarme. Onai Baltrukevičienei „malonus
širdžiai rudeniškas braižas“. Ramutė Biesevičienė savo posmuose kvietė“ „ už
amžinąją meilę pakelkime šį tostą, nes tiktai ji mums laimę dovanoti gali..“. Alytiškė
Zina Bražinskienė – pedagogė, aktorė, poetė -jaučia , kaip „ilgesys kartais
bėgioja juodais ir baltais pianino klavišais; džiaugiamės kad ne smėlio
tekėjimu prasmę matuojam“. Stasys Šukys ne tik rašo eiles, bet ir tapo, drožia,
vaidina, dainuoja, o savo meilės lyrikoje jausmingai kalba apie dviejų žmonių
santykius. Mudita Makaveckienė skambiuose savo eilėraščiuose tarsi širdimi
prašo, kad mintys „puoštų sielą žmonių gerumu“. Balbieriškio bendruomenės
pirmininkas , literatas Alfonsas Vitkauskas pristatė savo pasakojimą apie
pradinės mokyklos mokytoją, kovotoją už Lietuvos laisvę Kazimierą Petrašką.                                                                                                                                                                                                                                      
   

               Varėniškė
Lidija Cichockienė moteriškai ir jausmingai išlieja meilės žodžius,
nustebindama savo sprendimu „priimti pagyvent į širdį dainą“. Pedagogė iš
Dubičių Irena Malmygienė prisipažino, kad jos gyvenime yra dvi brangios vietos -
Varėna su Dubičiais ir, žinoma, Alytus. Vienas eilėraštis skirtas ją
pakerėjusiam jaunystės ir pirmosios meilės miestui Alytui, o akrostichu rašytą
aštuoneilį Irena skyrė Dubičiams. Nūdienos skaudulius, moteriškus rūpesčius
ir  vis dar rusenančias viltis į savo
posmus sudėjo Ramutė Kašėtienė. O kai „viesulu atskrieja širdžių piratas lapkritys“
į mūsų kasdienybę, varėniškei Vincentai Lebedzevičienei kyla noras šmaikštauti
ir ironizuoti net laikrodžių persukimo tema („Intervencija“). Laimutė
Jezepčikaitė iš Matuizų savo eilėraščius skyrė mylimai Dzūkijai. Dar visai
neseniai varėniškiai šventė naujos apybraižų knygos „Svajonės pašaukti“ apie
Varėnos medikus sutiktuves, o pluoštą jautrių, širdingų, prasmingų eilėraščių –pamąstymų
„Poezijos rudenėliui“ dovanojo jos autorė pedagogė Joana Grigaitienė. Miškininkės
iš Valkininkų Eugenijos Strazdienės posmai klausytojams  nebuvo tik „balsas tyruose“, nes juose moteris
išsakė tai, kas dabar ypač skauda – miškų reforma, kaimo problemos: „kaimas
visada kentėjo nuo svetimų ir nuo savų valdžių“; „kas geriau suprasti girią
gali, jei ne žmogus, kuris čia gyvena!“. Ištikimoji literatų kolegė pedagogė
Aldona Žilinskienė skaitė vaizdelį apie trapią žvirblio ir žvirblienės „meilę“.
Sujaudino kaip visad iškalbingas ir taiklus pedagogės Julijos Jaunutos Kavaliauskienės
pasisakymas: ji padeklamavo Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Keista senutė
bibliotekoje“. Į tą pačią upę įbristi negali niekas, viskas keičiasi, juda –
taip kalba Tado Šablinsko eilėraščių lyrinis herojus. Justinas Jaksebaga jau
prieš daugelį metų nusivilko teisėjo mantiją, bet prisipažįsta, kad „teisėju
jei buvai, tai ir liksi teisėju“. Jonas Staliulionis mintimis ir posmais vėl
sugrįžta į jaunystę, su nostalgija dar mena medinę mokyklą, kur teko mokytis,
vėliau mokytojauti. Garbingasis „Poezijos rudenėlio“ svečias kraštotyrininkas
Benjaminas Kondratas džiaugėsi gausiu nuostabiu, skambumu, muzikalumu, kurį
suteikia klasikinis eilėraščio ritmas ir rimas. Benjaminas priminė, kad kitais
metais bus išleista jo ruošiama knyga „Kūrėjų pėdsakais“, skirta Varėnos krašto
kūrėjams. Poezija ir ruduo sujungė šios šventės dalyvius bendrai skambiai
dainai.

                                                          
Renata Česnulevičienė  Varėnos VB
bibliotekininkė