Žengdami partizanų takais butrimoniškiai paminėjo Vasario 16-ąją (foto+video)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – viena svarbiausių datų mūsų Tėvynės valstybingumo kelyje, ji liudija apie iškiliųjų signatarų drąsą, primena apie nenumaldomą tautos ryžtą gyventi laisvai ir savarankiškai. Šią dieną mini ir švenčia visi, kurie neabejingi savo Tėvynei, jos praeičiai ir ateičiai. Įdomiai ir originaliai valstybines šventes švenčianti Butrimonių gimnazijos bendruomenė, tęsdama tradiciją, jau šeštą kartą iš eilės visus savo narius pakvietė į patriotinį žygį partizanų takais.

Vėjuotą Vasario 16-osios rytą prie Butrimonių Išganytojo bažnyčios ratuoti ir pėstute rinkosi patriotiškai nusiteikę butrimoniškiai. Visus pasitiko gimnazijos direktorius Valdas Valvonis bei socialinė pedagogė Ramutė Jablonskienė, Butrimonių seniūnas Algirdas Jusas. Čia sugužėjo gimnazijos ir miestelio bendruomenės žmonės, pasipuošę tautine atributika atvyko Butrimonių keturračių klubo nariai, vadovaujami Daivaro Gudaičio. Netrukus prisijungė gimnazijos jaunieji šauliai ir atvyko svečiai – grupelė Daugų Vlado Mirono gimnazijos jaunųjų šaulių ir jų vadovas Algis Cincilevičius. Jaunieji žygio dalyviai autobusais pajudėjo į Žaliosios kaimą, iš ten pėsčiomis pasuko Vyšniūnų link, kur turėjo pasiekti kelionės tikslą – Jaunonių kaimo kapinaites, vietinių partizanų amžinojo poilsio vietą. Tuo metu vyresniuosius minėjimo dalyvius Butrimonių parapijos klebonas Juozas Bakšys pakvietė į šv. Mišias.

Po šv. Mišių darni keturračių ir automobilių kolona pasuko į Trakelių kaimą, kur jų jau laukė linksmai nusiteikę jaunieji šauliai. Vyresnieji, pasidalinę šiaurietiško ėjimo lazdas, gavę naudingų patarimų iš Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro darbuotojų, prisijungė prie iškilmingos šaulių ir keturračių eisenos. Su šypsenomis veiduose ir darniu žingsniu jie pasiekė Želkūnų kaimą. Su nuostaba vietiniai gyventojai žvelgė pro langus ir nuotaikingai sveikino tylą drebinančius keturračius ir vėliavėlėmis nešinus šaulius. 

Neilgai trukus žygeivių suplanuoti 4 km buvo įveikti (jaunieji šauliai iš viso nužingsniavo 8 km!) ir tikslas pasiektas: atokiau ant kalnelio pušų prieglobstyje nedidelės Jaunonių kaimo kapinaitės. Žygio dalyviai susirinko prie paminklo, skirto netoliese žuvusių partizanų: Motiejaus Jaruševičiaus-Lakštingalos, Kosto Baliukevičiaus-Tyliaus, Uberto Urbanto Dailidės-Tauro atminimui. Uždegę atminimo žvakeles, žuvusiųjų partizanų atminimą pagerbę tylos minute, visi kartu sugiedojome „Tautišką giesmę“. Susirinkusius pasveikino Alytaus r. savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė. Istorijos mokytoja Dalia Adžgauskienė priminė Vasario 16-osios dokumento reikšmingumą, minėjo Dzūkijos krašte kovojusių ir žuvusių partizanų vardus. Kalbėjo buvusi Stakliškių mokytoja Ona Andrulevičienė. Ji papasakojo, kas nutiko čia atgulusiems partizanams: 1951 m. vasario 15 d. (kitais duomenimis – kovo 15 d.) per MGB karinę operaciją bunkeryje, įrengtame gyventojo Petro Talačkos sodyboje, žuvo LLKS Ginkluotųjų pajėgų štabo ūkio skyriaus viršininkas, vadovybės apsaugos būrio vadas ir partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantas M. Jaruševičius-Lakštingala ir kiti jo bendražygiai. Jie su Vanagu palaikė glaudžius ryšius ir buvo paprašyti pasaugoti partizanų archyvo dokumentus. Iš įvairių rašytinių šaltinių aiškėja, kad ten galėjo būti slepiami ne tik Dainavos apygardos dokumentai, bet galbūt ir A. Ramanausko-Vanago atsiminimų rankraščiai, kurie buvo perrašomi keliais egzemplioriais ir dalimis slepiami pas patikimus žmones. Nors kovotojai žuvo, tąkart dokumentus išsaugoti pavyko, deja, neilgam: 1957 m. juos teko atiduoti pačiam Vanagui, kai atvyko lydimas saugumo „generolų“… Prisiminimus palydėjo liūdna butrimoniškių atliekama partizanų daina.

 

Nuo liūdnojo kalnelio pasukome Želkūnų kaimo bendruomenės namų link. Čia svetingai visus žygeivius pasitiko ir puodelio arbatos kvietė šios bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė bei seniūnaitis Juozas Majauskas. Čia pat, kiemelyje, liepsnojo laužas ir virė didžiulis puodas kvapnios sriubos. Prie paminklo, skirto Lietuvos šimtmečiui, kalbėjo Butrimonių gimnazijos direktorius V. Valvonis, šio žygio sumanytojas ir iniciatorius. Sveikindamas visus Valstybės šventės proga, jis dėkojo aktyviausiems bendruomenės nariams, svečiams daugiškiams ir svetingiems želkūniškiams, vaišinusiems karšta sriuba ir arbata. Aktyviausiai propaguojantiems šiaurietišką ėjimą butrimoniškiams Alytaus r. visuomenės sveikatos biuro darbuotojos įteikė atminimo dovanėles. Sušilę nuo sriubos ir laužo, eisenos dalyviai linksmai šnekučiavosi ir dalinosi įspūdžiais.

Grįžusių į Butrimonis žygeivių laukė nuotaikingas šventinis koncertas „Sudainuokime Lietuvą“, kurį rengė Butrimonių gimnazijos bei kultūros namų kolektyvai. Trinksėjo smagiausi šokiai, skambėjo pačios gražiausios Lietuvai skirtos dainos, nes mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį. Vasario 16-oji žymi ne tik pergalę prieš priespaudą ir neteisybę, laisvės triumfą, bet ir naujo kelio pradžią. Tai Valstybės gimtadienis, todėl švęsti reikia linksmai ir išradingai, kad atsilieptų kiekvieno tautiečio širdyje, kad džiugintų ir įkvėptų kilniems tikslams. 

Butrimonių gimnazijos mokytoja