Žiūrų kaime svetingai sutiktas 55-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“

 Žiūrų kaime svetingai sutiktas 55-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“

Sugrįšiu į
nuostabią šalį,

Gimtosios
kalbos

Ir žodis
kiekvienas,

Bus
giedantis paukštis (Antanas Kalanavičius)

 

Sugrįžimai… Kokie mieli, kokie
svarbūs sugrįžimai į kalbą, žodį, poeziją, gamtą, žmogų, tėviškę. Sugrįžimai
prie savo šaknų. Juk čia lietuvio stiprybė, atgaiva ir įkvėpimo šaltinis.
„Mintyse, kūryboje, sapnuose daugėja atsigręžimų. O tradicinė lietuvio tėviškė
– tai pirmiausia tėvų ir protėvių žemė. Užtat ir miesto žmogus dažnai jaučia
tarsi kokios protėviškės ilgesį. Jis grįžta į tas vietas, iš kur kilę jo
seneliai ar proseneliai, jausdamas, kad čia nėra svetimas. Tėviškės dvasią nuo
jos atskirtam gali atstoti ir gimtoji kalba, ir liaudies dainos nuotrupa. Jei
netekai tėviškės, turi išsaugoti savyje jos dvasią ir kalbą arba pabandyti ją
atkurti“ (Viktorija Daujotytė).

Gegužės 25 dieną slaunas Žiūrų
kaimas ypač svetingai sutiko 55-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos
pavasaris“ svečius. Žiūrai – unikalią dvasią turintis kaimas, kuriame dar
sustiprėja meilė gimtinei, šeimai ir istorijai. Garbius poetus, kūrėjus ir
poezijos mylėtojus sveikino beveik 5 dešimtmečius gyvuojantis Žiūrų kaimo folkloro
ansamblis (vadovė Janina Samulionienė). Vienintelis ansamblis, kuriame dainuoja
kelios kartos – senieji ansamblio dalyviai, jų vaikai ir anūkai. „Tai kano
slaunas kaimas“, – savo kaimo himną giedojo keturios žiūriškių kartos.
Mardasave atostogaujantis eseistas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas
sakė, kad retai pavyksta sukurti himną, turintį tokią žodžių ir melodijos
dermę. Kaip „Poezijos festivalio“ moderatorius, V. Sventickas pristatė su juo
atvykusių žinomų poetų būrį.      

Užsienio kūrėjams atstovavo Sylva
Fischerova iš Čekijos. Viena žymiausių savo kartos čekų rašytojų. Sylva
dešimties eilėraščių rinkinių, dviejų trumpų istorijų ir dviejų knygų vaikams
autorė, dirba Karlo universiteto Senovės graikų ir lotynų studijų departamento
Menų fakultete. Jos specializacija – graikų literatūra, filosofija ir religija.
Sylvos eilėraščius į lietuvių kalbą vertė poetas Almis Grybauskas. Almis – 2018
m. „Poezijos pavasario“ laureatas (už rinktinę „Toli blizga“) skaitė ir savo
eilėraščius.                        

Savas dzūkų krašte ir Alvydas
Jegelevičius – kompozitorius, išradingas aranžuotojas, dainininkas, jautrus
lyrikos rašytojas. Gausi ir įvairi jo muzikinė kūryba – muzikiniai spektakliai,
miuziklai, muzika TV filmams, filmukams, choriniai kūriniai, orkestrinė,
instrumentinė, džiazo muzika. Nuo muzikos tik žingsnis iki poezijos kūrimo, o
gimtoji kalba jam kaip muzika.

Dzūkija jau sava ir poetui Vidui
Morkūnui: „supratau, kad sugrįžti ar įsikurti Dzūkijoje jau tampa tam tikru
aukštesniu brandos lygiu“, – šmaikštavo kūrėjas, juk čia jo žmonos tėviškė.
Vido eilėraščiai koncentruoti, keliais žodžiais taikliai „kertantys“ į
skaitytojo širdį.

45-erius metus savo antrais namais Trakiškių kaimelį,
įsikūrusį šalia Žiūrų, vadina ir žinomas aktorius, dainuojamosios poezijos
atlikėjas Saulius Bareikis. Jo dainos tarsi muzikiniai dienoraščiai: „Muzikos
akordus rankioju pagal savo emocinę būseną, argi ne taip pat į dienoraštį
užrašome žodžius? Nekuriu socialinių tekstų, kalbu apie tai, kas man svarbu.
Pirmiausia visada gimsta muzika, tik paskui prie jos derinu tekstą. Negaliu
sakyti, kad tai – poezija, tiesiog dainos.“

„Sustoji štai po šiais medžiais,
šalia šios dainuojančios upės, šitų likusių, čia gyvenančių, dainuojančių ir
besišypsančių žmonių – ir atsidūsti. Štai čia esi Tu, tavo šaknys ir visa
esybė. Čia Lietuvos pradžia ir pabaiga. Ir aš čia. Esu. Gyvenu. Ar tas kaimas
Žiūrai vadzinas? Kaip Lietuva turi Nidą su unikaliu kraštovaizdžiu, jūra,
baltutėlaičiu kopų smėliu, taip Dzūkija turi Žiūrų kaimą su šimtamečiais
ąžuoliais, šaltavandene Ūla ir unikaliais, balta samana išklotais miškų
takais“, – su meile kalbėjo talentinga Žiūrų kaimo anūkė Vilma Budėnienė,
gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. Savo moteriškai jausmingą poeziją ji sudėjo į
knygą „Mano sielai nėra krantų“. Vilma didžiuojasi buvusi poeto Marcelijaus
Martinaičio absolventė.

Didžiąją kūrybos upę lyg maži
šaltinėliai maitina ir mūsų, Varėnos literatų klubo „Jievaras“ kuklūs poetai.
Nors jų kūryba paprasta, aiški, svarbu, kad rašoma iš visos širdies ir su
romantiniu patosu. Juk ir maži poetai gali garsiai, skambiai kalbėti, savo
kūryboje perduodami gerumą, meilę tradicijoms, istorijai. Skambėjo Ramutės
Kašėtienės, Irenos Malmygienės, Lidijos Cichockienės, Justino Jaksebagos,
Vincentos Lebedzevičienės, Stacy Lee, Petro Miliūno posmai.

Daugybės šiltų ir jausmingų
padėkos žodžių sulaukė svetingi sodybos, kurioje vyko „Poezijos pavasario“
šventė, šeimininkai Aušrelė ir Vytautas Rakauskiai ir kasmet festivalį
priimanti Varėnos viešoji biblioteka.

 






























Varėnos viešosios
bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė Renata
Česnulevičienė


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių