Teismo verdiktas: lazdijiečiai sutuoktiniai Ineta ir Nerijus Navickai kankino ir mušė savo mažamečius globotinius
- Naujienos
danieliusnet
- 2014-05-15
- 0
- 2
- 11 minutes read
Vilma Danauskienė /15min.lt/
Po trejus metus trukusio baudžiamosios bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teismas atmetė nuteistųjų sutuoktinių skundą ir paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjos Irmos Blekaitienės priimtą nuosprendį, kuriuo tris augintus globotinius – tuomet 13 metų berniuką bei 12 metų ir 10 metų mergaites – mušusius lazdijiečius sutuoktinius Inetą ir Nerijų Navickus pripažino kaltais bei skyrė jiems laisvės atėmimo bausmes.
Sutuoktiniai nuteisti pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiams, piktnaudžiavimas globėjo teisėmis ar pareigomis ir poveikis nukentėjusiajam ar liudytojui.
Nei po Lazdijų rajono apylinkės, nei po Kauno apygardos teismų nuosprendžių sutuoktiniai savo kaltės nepripažino.
Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Algida Banienė, komentuodama jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį teigė, kad procesas buvo ilgas ir sunkus, įrodymai buvo renkami kruopščiai, žinant, kad ši byla liečia labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius – globojamus vaikus, ir kad pats tyrimas sukels nevienareikšmių rezonansinių atgarsių.
„Vaikų interesai buvo apginti, aš džiaugiuosi, kad mūsų pareigūnai dirbo gerai ir teismui pakako įrodymų nuteistųjų kaltei įrodyti. Tą įrodė ir apygardos teismo sprendimas atmesti Navickų skundus“, – sakė prokurorė.
Už smurtą prieš globotinius teismai skyrė laisvės atėmimą
Tris biologinius vaikus auginanti lazdijietė 34 metų Ineta Navickienė pripažinta kalta naudojusi fizinį smurtą prieš tris savo globotus vaikus, piktnaudžiavusi ir netinkamai naudojusis savo kaip globėjos teisėmis, taip pat, prasidėjus ikiteisminiams tyrimui dėl smurto prieš nepilnamečius, dariusi poveikį nukentėjusiems bei vertusi jos pakeisti parodymus jos ir sutuoktinio naudai.
Subendrinus bausmes ir švelnesnes keičiant griežtesne, moteriai galutine bausme paskirta vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.
Jos sutuoktinis Nerijus Navickas teismo pripažintas kaltu naudojęs smurtą prieš nepilnametį globotinį, sulaužęs jam nosį, netinkamai vykdęs savo kaip globėjo pareigas ir nuteistas galutine subendrinta bausme aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.
Sutuoktiniai turės atlyginti ir nuskriaustiems globotiniams padarytą neturtinę žalą – 5000 litų. Teismas skubos tvarka priėmė ir nutartį nušalinti globėjus nuo pareigų ir vaikų globą perduoti vaikų globos namams, kur nepilnamečiai gyveno paskutinius trejus metus kol vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Taip šių metų gegužę baigėsi trejus metus nedidelio Lazdijų miestelio bendruomenę aitrinusi istorija apie itin pamaldžia ir pavyzdinga laikytos jaunos globėjų šeimos idilės griūtį.
Bylos nagrinėjimas užtruko
Tris biologines atžalas auginanti lazdijiečių Inetos ir Nerijaus Navickų šeima 2009 metais iš vaikų namų paėmė globoti tris vaikus – berniuką ir dvi mergaites. Globotiniai šiuose namuose augo ir anksčiau – apie 14 metų.
„Pirmieji įtarimai dėl galimo smurto kilo 2011 metų kovo mėnesį. Mano trečiaklasė auklėtinė persirenginėjo per kūno kultūros pamoką. Tai, ką pamačiau aš ir mergaitės bendraklasės, buvo baisu – mergaitės šlaunys buvo nusėtos mėlynėmis. Mergaitė man papasakojo, kad ją laidu sumušė globėja. Už ką? Sakė, kad jai užėjo pyktis, be priežasties“, – tuomet kalbėdama apie savo auklėtinę, sakė vienos Lazdijų rajono ugdymo įstaigos ilgametė pedagogė Vlada Pacukonienė.
Moteris neslepia – dar tuomet, iš karto po atviro ir sunkaus pokalbio su uždaro būdo auklėtine, ji informavusi mokyklos administraciją ir, konsultuodamiesi su psichologais, visi kartu sprendė, ką daryti.
Lazdijų rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš mažamečius pradėjo 2011 metų gegužę, kai iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo pranešimą apie galimą smurtą prieš globojamus mažamečius. Trys jaunos lazdijiškių šeimos globojami vaikai – 13 metų berniukas ir 12 bei 10 metų mergaitės tuomet Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinai globai buvo išvežti į vaikų globos namus. Ten jie yra iki šiol.
2011 metų gegužę pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečių globotinių mušimo teismui buvo perduotas 2012 metų liepą. Nuo to laiko buvo paskirti penki teismo posėdžiai. Tačiau teismui pavyko bylą nagrinėti tik viename iš jų – 2012-ųjų metų gruodį, kuomet apklausus liudininkus, kaltinamųjų advokato prašymu, buvo paskelbta pertrauka. Kitais atvejais posėdžiai buvo atidedami.
Lazdijų rajono apylinkės teismas nuosprendį Inetos ir Nerijaus Navickų baudžiamojoje byloje priėmė 2013 metų spalio 10 dieną. Tačiau jiems nepalankų teismo sprendimą sutuoktiniai apskundė Kauno apygardos teismui. 2014 metų balandžio 7 dieną Kauno apygardos teismas atmetė Navickų apeliacinius skundus ir paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Šių metų gegužės 8 dieną Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi Nerijus Navickas nušalintas nuo globėjo pareigų.
Teismo dokumentuose – šiurpūs pasakojimai apie gyvenimą pas globėjus
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikai pareigūnams atskleidė detales iš gyvenimo globėjų šeimoje – globėjos pykčio priepuolius, nuolatinį smurtą, alkį, pažeminimus. Vaikai būdavo mušami už neteisingai užsirištą šaliką, gautą prastesnį pažymį, nenuneštus indus nuo stalo ar tiesiog dėl to, kad tuo metu globėjai užeidavo pykčio priepuolis.
Apklausiamas teisme 13-metis nukentėjusysis apie globėjus sakė taip: „Pas psichologę jis lankėsi dėl vagysčių, nes tėvai galvojo, kad jam yra kokia liga. Sužalojimai ant jo kūno atsirado dėl to, kad jam 2011-04-24 per Velykas reikėjo klūpėti ant akmenų, klūpėti liepė mama. Klūpant neišlaikė kėdės, tai mama paėmė prailgintoją ir juo gavo per kojas 6-7 kartus. Toliau kai antrą kartą neišlaikė kėdės, paėmė laidą, kurį vadina prailgintoju, ir jo galu pradėjo daužyti. Kiek buvo smūgių, neskaičiavo, saujose buvo kraujo iš galvos, buvo prakirsta galva, negalėjo pajudėti iš skausmo.
Kai mušė per kojas, dar gavo ir per šonus. Kai nuplovė kraują, vėl liepė klūpėti. Neišlaikius kėdės, mama prasegė kelnes, ir griebė už lytinio organo, tempė, jam skaudėjo, buvo suvaryti nagai. Vėliau dar neišlaikė kėdės, atėjo mama ir spyrė į nugarą, krito ir susimušė nosį. Iš nosies kraujas nebėgo, tik skaudėjo.
Po nosies sumušimo daugiau nemušė, tik ausis užsukinėjo. Po to mokykloje nebuvo, nuėjęs pas psichologę viską jai papasakojo.
Mokyklos nelankė nuo balandžio 13 d., iki tos dienos mokykloje nebuvo susižalojęs, nebuvo susimušęs nosies. Nosį jam buvo sužalojęs tėtis, taip vadina N. N., kovo pabaigoje, kai trenkė su kumščiu būnant namuose todėl, kad pasiėmė šokoladą. Kiekvieną dieną reikia kentėti, kai muša. Jis specialiai pradėjo vogti, kad tik greičiau atiduotų iš šitų namų. Prieš Velykas padėjo krauti malkas, nuo malkų nukritęs nebuvo, net nelipo ant malkų. Taip pat buvo daug atvejų, kai jį yra mušusi mama su laidu, taip pat yra matęs ir sumuštas netikras seses – 12 metų S. bei A.“ (Iš bylos medžiagos)
Su nukentėjusiais vaikais bendravusi psichologė teisme liudijo: „Liudytoja R. Ž., parodė, kad dirba psichologe. Šeimos gydytojas siuntė A. į sveikatos centrą konsultuotis dėl vagiliavimo. Dėl šio vaiko dėjo daug pastangų jam padėti. Po pirmos konsultacijos nukreipė konsultuoti psichiatrui, paskui į Vaikų raidos centrą tirti. Vagiliavimai nesiliovė, mama sakė – nesikeičia berniukas, per dieną 2-3 vagystės.
Tuomet bendru sprendimu su mama buvo paskirtas namų mokymas. Konsultacijos paprastai būna 1 kartą per savaitę, o šiam berniukui buvo paskirtos 2 konsultacijos per savaitę ir tuomet berniukas pradėjo kalbėti apie smurtą. Susisiekė su VTAS vedėja D.Gorochovenkiene, kad yra faktas dėl smurto prieš vaiką.
VTAS vadovė iš karto sureagavo. Kadangi buvo ketvirtadienis, o sekmadienį Velykos, priėmė sprendimą, kad po Velykų, jei A. pareikš informaciją, kad smurtaujama prieš jį, tai imsis priemonių. Po švenčių trečiadienį į konsultaciją A. neatėjo. Paskambino A. globėjai ji pasakė, kad A. pamiršo. Ji paprašė, kad atvestų A..
Jis atėjo ir prie durų susvirduliavo, sakė blogai jaučiasi, jį mušė. Tuomet paprašė gydytojo V. B., kad jis ateitų. Su gydytoju kartu apžiūrėjo sumušimus ir jis paskambino VTAS vedėjai D.Gorochovenkienei ir vaikas buvo nuvestas į polikliniką, toliau kitus veiksmus tęsė D.Gorochovenkienė.
Vaikas paaiškino, kad buvo tampomas už lytinių organų, dėl to jam skaudėjo, kai šlapinosi. Galvoje buvo sumušimai. Vaikas sakė, kad
Ant kojų dar buvo nuospaudos nuo klūpėjimo. Dėl klūpojimo sakė, kad jį klupdydavo ant skaldos iškėlus rankas su kėde, ant kurios buvo kibiras su sėklom. Jeigu sujudėdavo išbyrėdavo grūdai tai ilgiau reikėjo klūpoti. Minėjo, kad taip buvo elgiamasi ir su vyresniąja globojama mergaite, vardo neprisimena.
Jis sakė, kad visą laiką taip panašiai su juo elgėsi. Konsultacijų pokalbiai užfiksuoti ir pateikti į bylą. 20 dienos pokalbis buvo įrašytas. Į konsultaciją vaikas ateidavo lydimas. Vėliau A. buvo vienas. Vaiko elgesys buvo problemiškas, dėl ko nežino. Nesuprato kodėl vaiko elgesys nesikeičia.
Kontaktas su vaiku buvo geras, jis buvo atviras, ateidavo noriai, sakė jam smagu kalbėti. Jis rašė dienoraštį. Savo dieną aprašydavo. Ji jautė, kad buvo diktuota kažkieno. Vėliau vaikas pats pasakė, kad jam buvo diktuojama. Vaiko elgesys prieštaravo globėjo ir vaiko santykiams, atrodė labai mylintys vieni kitus, o vaiko elgesys rodo kitus dalykus, išorinis veiksmas nelabai atitiko vidinį veiksmą.“
Nukentėjusiųjų mergaičių bendraklasės tėvai liudijo: „Dukra, grįžusi iš mokyklos, pasakojo, kad pirmą pusmetį anglų kalbos pamokoje bendraklasė pravirko, klasės mergaitės subėgę klausinėjo. S. sakė, kad jei neigiamą pažymį gaus, bus mušama pamotės kompiuterio laidu, mergaitės pagailėjo jos. Kai S. vertinimas būdavo į neigiamą pusę, jos mokytojos prašydavo, kad geresnį pažymį parašytų.
Vėliau dukra pasakojo susijaudinus, kad persirengiant fizinio lavinimo pamokai pamatė ant S. kojų dryžius, pradėjo klausinėti ir mokytoja klausinėjo visos klasės ir tada S. pasakojo, kad ji mušama už viską: už blogus pažymius, nesutvarkymą kambarių, prisiminė, kad keletą kartų buvo neleidžiama į mokyklą, kol neužgis mėlynės. Buvo toks atvejis, kai atėjo apibrozdintu veideliu, prisipažino, kad pamotė sumušė, o liepė sakyti, kad su rogutėmis važiuojant susižalojo.“
Žiaurūs globėjai vaikus keturiolika metų globojo ar kankino?
Teismo dokumentuose užfiksuoti ne tik nuskriaustų globotinių, bet ir kitų liudininkų parodymai kelia šiurpą. Kaip keturiolika metų vaikus globojusioje šeimoje niekas – kaimynai, vaikų bendramoksliai, atsakingos institucijos nematė smurto prieš globojamus vaikus?
Kaip nepastebėjo ir fakto, kad globotiniai būdavo perduodami į šeimą, kurioje kartu gyvenęs globėjos tėvas sirgo sunkia psichikos liga ir šiuo metu po sunkaus nusikaltimo – žmonos sužalojimo kirviu yra priverstinai gydomas psichiatrinėje klinikoje? Kodėl pedagogai, pamatę sumuštą mažametę globotinę, nepranešė vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams ar policijai, o apsiribojo „auklėjamo poveikio pokalbiu“ su skriaudėjais?
Inetos ir Nerijaus Navickų šeimoje globotiniai buvo auginami net keturiolika metų. Jie keitėsi, už juos valstybė šeimai mokėjo solidžią piniginę išmoką, o bet kokie vietos vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigūnų bandymai patikrinti miestelyje sklandžiusius gandus apie galimą smurtą prieš globotinius baigdavosi globėjų garsiai keliamu triukšmu aukščiausiose institucijose – nuo vietos mero kabineto ir prezidentūros.
Įtakingų pažinčių turinti jauna šeima vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnams inicijuodavo tarnybinius patikrinimus, kėlė bylas dėl piktnaudžiavimo pareigomis, skundė ir šmeižė, net buvo pasiekę tuometinio Lazdijų rajono savivaldybės mero Jono Matulevičiaus sprendimo, kuriuo jis uždraudė vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai D.Gorochovenkiene
