Kaip Renės ir Kazimiero Minsevičių meilė susprogdino Černobylio elektrinę (video)

Praėjusį sekmadienį, balandžio 26-ąją – dieną, kai prisimenama Černobylio avarija – Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje, Pirmajame Alytuje, skambėjo ne tik susikaupimo, bet ir džiaugsmo akordai. Artimiausių giminaičių ir draugų apsuptyje Renė ir Kazimieras Minsevičiai atnaujino savo santuokos įžadus, pažymėdami gražią 40-ies metų bendro gyvenimo sukaktį.

Šventė tapo proga ne tik dar kartą ištarti vienas kitam svarbius žodžius, bet ir prisiminti kartu nueitą kelią. Po ceremonijos pora su artimaisiais pagerbė bažnyčios šventoriuje palaidotą juos kadaise sutuokusį kleboną Bronislovą Novelskį.

Jų pažinties pradžia – paprasta ir kartu ypatinga. Kazimieras su penkeriais metais jaunesne Rene susitiko 1981-aisiais šaldytuvų gamyklos bendrabučio koridoriuje Putinų gatvėje, kur abu gyveno. Draugystė brendo penkerius metus, kol galiausiai peraugo į santuoką. Vestuvės buvo gausios – net 120 svečių – ir vyko Gervėnų kaime, Seirijų seniūnijoje, išsinuomotame lauko namelyje, tuo metu buvusiame itin populiariu pasirinkimu.

Video:

„Matai, kokia mūsų meilė buvo stipri ir karšta – net Černobylio atominę susprogdino!“ – juokaudamas apie savo vestuvių dieną prisiminė Kazimieras. Tą savaitgalį, kaip jis pasakoja, tvyrojo neįprastai karšti orai, o apie įvykusią katastrofą niekas dar nežinojo. „Šventėme iš visos širdies, slėpėmės nuo saulės po beržais. Gerai, kad jokio radiacijos poveikio vėliau nepajutome“, – pridūrė jis.

Minsevičių šeima pabrėžia, kad ši ypatinga šventė nebūtų įvykusi be jų dukrų Vaidos ir Gintarės iniciatyvos. Būtent jos paskatino tėvus paminėti jubiliejų ir pasirūpino šventės organizavimu. Tą dieną bažnyčioje buvo aukojamos atskiros šv. Mišios, kurias laikė klebonas Marius Talutis. Jis ne tik priminė Černobylio tragediją, bet ir perskaitė visų prieš 40 metų tą pačią dieną susituokusių porų pavardes – jų buvo net septynios, tiek kiek dabar būna per visus metus.

Po ceremonijos klebonas pakvietė dukras ir anūką Adrijų varpu Renės ir Kazimiero garbei paskambinti keturiasdešimt kartų. Vėliau pora pagerbė klebono B. Novelskio kapą.

Šventė tęsėsi Dzūkijos dvare, kur artimieji vartė senas vestuvių nuotraukas, prisiminė anuometines tradicijas ir papročius. Tačiau patys jubiliatai į savo metus žvelgia paprastai ir be didelių ambicijų – svarbiausia jiems išlieka šeima.

Visą gyvenimą Kazimieras dirbo skardų lankstymo srityje. Už pirmąsias profesines pamokas jis labiausiai dėkingas savo krikšto tėvui Konstantinui Šatui. Na, o dabar  pašnekovo rankų darbai iki šiol puošia daugelį vietos ir net užsienyje esančių pastatų – nuo gyvenamųjų namų iki bažnyčių stogų. Meistras su nostalgija prisimena ankstesnius laikus: „Anuomet skarda buvo dešimt kartų kokybiškesnė. Nors dabar suteikiamos ilgos garantijos, tačiau po dešimties metų jau matau, kaip medžiaga pradeda keistis.“

„Mes visko turime. Labiausiai norime, kad mūsų dukrų šeimos būtų laimingos. Tada ir mes būsime laimingi“, – sako Renė ir Kazimieras Minsevičiai, įrodydami, kad tikra meilė nepraranda vertės net ir bėgant dešimtmečiams.

Renės ir Kazimiero vestuvėse šeimininkavusios gaspadinės bei groję muzikantai:

Danielius Jakubavičius