Socialinio darbo pašaukimas: Zinos Makselienės istorija

Socialiniai darbuotojai tiesia pagalbos ranką įvairioms visuomenės grupėms – vaikams, jaunimui, šeimoms, žmonėms su negalia bei senjorams. Tačiau ar kada susimąstėte, koks tai iš tikrųjų darbas? Ką reiškia kasdien rūpintis kitais, susidurti su jų sunkumais ir padėti spręsti problemas? Apie tai kalbamės su Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo globos namų socialine darbuotoja Zina Makseliene.

Kelio pradžia

Zina prisipažįsta, kad socialinio darbo kelią pasirinko draugų paskatinta. Nors vaikystėje svajojo tapti pradinių klasių mokytoja, Kauno kolegijoje baigusi Socialinių mokslų fakultetą ir įgijusi socialinio darbuotojo specialybę, suprato, kad dirbdama su žmonėmis ji iš tiesų įgyvendino savo svajonę: „Nors pradinis kelias atrodė kitoks, dabar žinau, kad esu ten, kur turiu būti“, – sako Zina.

Profesiniai iššūkiai ir komandinis darbas

Socialinio darbuotojo darbas nėra lengvas. Didžiausias iššūkis, anot Zinos, yra rūpinimasis žmogumi visais gyvenimo aspektais – pradedant kasdienine buitimi, baigiant medicinine priežiūra ir net dvasiniais poreikiais: „Socialinis darbas – tai komandinis darbas. Mūsų globos namai yra gyventojų antrieji namai, todėl visi mes esame tarsi šeima. Tai reiškia, kad rūpinamės vieni kitais kaip artimiausi žmonės“, – pasakoja ji.

Sėkmingam socialiniam darbuotojui būtinos kelios esminės savybės. Pasak Zinos, svarbiausios yra atjauta ir sąžiningumas. Be šių savybių, socialinio darbuotojo darbas būtų neįmanomas, nes svarbiausias tikslas – rūpintis žmonėmis ir jiems padėti.

Zina su gyventojų šeimomis palaiko nuolatinį ryšį – tiek gyvai susitikdama, tiek telefonu ar per internetą. Ji visada stengiasi išklausyti artimųjų pageidavimus ir rasti kompromisą: „Bendraudama su šeimomis siekiu užtikrinti, kad jų artimieji gautų tinkamą priežiūrą ir rūpestį“, – sako moteris.

Įkvepiantys momentai

Paklausta, koks atvejis darbe suteikė daugiausiai prasmės, Zina nesugeba išskirti vieno konkretaus. Vis dėlto ją labiausiai džiugina momentai, kai pavyksta padėti žmogui rasti gyvenimo prasmę arba net išgelbėti gyvybę: „Tai tie momentai, kai supranti, kokia reikšminga tavo pagalba kitiems“.

Zina tvirtai tiki, kad socialinio darbuotojo profesija reikalauja didelio atsidavimo, tačiau būtent šis darbas jai teikia didžiausią malonumą: „Tai galimybė kasdien padėti žmonėms, būti jiems šalia ir prisidėti prie jų gyvenimo kokybės gerinimo. Tai man teikia prasmę“, – dalijasi Zina.

Padėti senjorams įveikti vienatvę

Vienatvė ir emociniai sunkumai, tokie kaip depresija, yra dažna problema senjorų globos namuose. Zina pažymi, kad svarbiausia yra išklausyti žmogų – tai dažnai suteikia didelį palengvėjimą. Be to, įvairūs renginiai, gimtadienių minėjimai, bendri pasisėdėjimai prie arbatos puodelio, mišios ir muzikantai padeda praskaidrinti gyventojų kasdienybę.

Emocinio krūvio valdymas

Socialinio darbuotojo profesija neišvengiamai susijusi su sunkiomis emocinėmis situacijomis. Zina pripažįsta, kad per metus įgyta teorinė ir praktinė patirtis padeda susitvarkyti su emociniais sunkumais. Ji pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo bei rasti būdus, kaip nusiraminti.

O tiems, kurie svarsto rinktis socialinio darbuotojo profesiją, Zina pataria, jog tai puikus pasirinkimas, jei jums nesvetimas kitų skausmas, jei mylite ir gerbiate žmones. Šis darbas reikalauja daug emocinės ištvermės, tačiau suteikia didelį vidinį pasitenkinimą: „Tai darbas, kuris gali praturtinti ne tik kitus, bet ir jus pačius“, – pabrėžia ji.