Rudens Obuoliadienis Kančėnuose

Saulėtą rugsėjo 21-osios popietę bendruomenės namų ir bibliotekos kiemelyje buvo švenčiamas Obuoliadienis: su obuolių „lietumi“, pyragais, kūrybinėmis dirbtuvėmis ir edukacijomis, šokiais ir dainomis.

Jau besiartinant prie įvykio vietos tapo aišku, kad ši diena bus stebuklingai nuotaikinga: sausa obels šaka ant stadiono tvoros „nokino“ nepaprasto grožio raudonšonius obuolius; baltasis dviratis, atvežęs vaišėms pintinę skaniausių obuolių, sustojo ir vaišino praeivius tiesiog gatvėje, nes jam nuleido padangą… Skėtis prie vartelių, turėjęs atlikti savo tiesioginę misiją ir saugoti nuo neprognozuojamo lietaus, pats lijo obuoliais… Obuolių pribyrėjo į stiklines vazas, kibirus, puodynes…

„Ruduo – tai laikas, kai gamta mus lepina savo dosnumu. Smagu matyti visus, kurie čia susirinko pasidžiaugti šiuo ypatingu metų laiku, pasidalinti rudeninio derliaus vaisiais, kūryba ir, be abejo, bendryste“, – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedančioji Aušrinė Turskaitė.

Šventinė Obuoliadienio programa prasidėjo kūrybinėmis dirbtuvėmis ir edukacijomis. Samdytų edukatorių tądien nebuvo: kūrybingi bendruomenės ir šio krašto žmonės mokė kitus, ko patys yra išmokę. Meninę gyslelę turinčios bendruomenės floristės Jolanta Grikevičienė ir Onutė Danilevičienė kvietė pasigaminti spalvingas rudens puokštes, nepamirštant įkomponuoti į jas ir vienos kitos tos dienos žvaigždės – obuolio… Talentingoji Aušrinė, kiek turėjo laiko prieš renginio vedimą, mokė vytelių pynimo amato. Vėliau ją pavadavo Akvilė Mikailionytė. Kiekvienas panorėjęs su jų pagalba lengvai galėjo nusipinti nedidelį „kašikėlį“ obuoliams…

Šventinį makiažą kūrė ir ant veidukų tapė mūsų kaimo anūkė Augustė Sukarevičiūtė. Ji bene daugiausia turėjo darbo, nes visi norėjo atrodyti gražūs. Ypač mažieji. Ant bibliotekos laiptų dėmesį traukė edukacinė ekspozicija „Atspėkite dainą…“ Obuoliai puodynėje buvo pagrindinė užuomina, norint sužinoti dainos pavadinimą. Gitara ir kėdė bylojo, kad tai dainuojamosios poezijos žanras. Nes kaip gi Kančėnuose, poetės Onės Baliukonės tėviškėje, be poezijos… Poetiškai ar romantiškai įsiamžinti kvietė ir Jolantos dekoruota renginio fotosienelė, primenanti mažą rojaus sodo kampelį…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

« ‹ of 2 › »

Dažno namo gyventojai rinkosi į šventę nešini obuolių pyragais… nes kokia gi šventė be pyragų! Obuolių pyragai – klasika, bet jų įvairovė tądien stebino: rožinis jogurtinis, karamelinis, grietininis, su avietėmis ir kitokiomis įvairiausiomis uogomis bei vaisiais, su imbieru, cinamonu, medumi… pagaliau obuolinis kuparėlis! Pyragų degustacija buvo tikra puota kūnui ir sielai… nes jautėsi, kiek daug į juos buvo įdėta kepėjų meilės.

Daug meilės sklido ir nuo didžiosios renginio scenos… Koncertą pradėjęs Kančėnų kaimo moterų vokalinis ansamblis „Niedulis“ (vadovas Vidas Balkus) ilgesingai, bet kartu ir viltingai dainavęs apie prarastą sodą ir norą jį atgaivinti, tarsi sugrąžino visus prie ištakų…  Sodas lietuvio gyvenime visada buvo svarbus ir turėjo ypatingą reikšmę.

Liaudies išmintimi, etnografiniais papročiais, šokiais ir dainomis grįsta buvo ir Daugų folkloro ansamblio „Kuparas“ programa (vadovė Danutė Zarauskienė). Pasirodo, rugsėjo 21-oji dar ir Šv. Mato diena, kada nuimamas derlius, oras pradeda šalti, o vasarinės skrybėlės padedamos į šalį… Tačiau visi tą dieną dar jautėmės vasariškai. Ne tik dėl saulės, bet ir scenoje spinduliavusios jaunystės. Įspūdingą, jaunatvišką, nepamirštamą pasirodymą surengė Butrimonių šokių kolektyvas „Gojelis (vadovė Živilė Patinskaitė). Aukšto lygio ir profesionalumo šokėjos ne tik papuošė mūsų šventę, bet ir ištirpdė žiūrovų širdis… O žavusis Jokūbas Šilalė taip jautriai sudainavo „Širdele mano“, kad dar kartą tik patvirtino, kad išties mūsų dienos  kaip šventė… Koncertinę programą vainikavo ir šokiams vadovavo malonių ir draugiškų vaikinų grupė „Tuoj“ iš Santaikos (Romas ir Deivydas Navakauskai).

Bendruomenės pirmininkė Asta Turskienė savo kalboje minėjo, kodėl rudens šventės simboliu pasirinktas obuolys… Ne visai dėl šiųmetės obuolių gausos ar žmonijos atsiradimo istorijos… O todėl, kad ženkli bendruomenės veiklos dalis yra tiesiogiai susijusi su obuoliais. Obuoliai obuoliai, obuoliai obuoliai… kaip dainuojama toje ant bibliotekos laiptų užkoduotoje Romo Lileikio dainoje „O žvaigždė puodynėj…“ Jau beveik dešimtmetį čia teikiama obuolių sulčių spaudimo paslauga gyventojams, verdami obuolių sūriai ir marmeladas, obuoliai džiovinami ir kitaip perdirbami įvairiais pavidalais. Obuolių sulčių pagrindu gaminamas sertifikuotas tautinio paveldo gaminys – kmynų gėrimas. Taip pat svarbu paminėti, kad esame bene vienintelė bendruomenė rajone, turinti sodą – 2022 m. naujam gyvenimui prikelta ir visuomenės reikmėms perduota poetės Onės Baliukonės gimtoji sodybvietė ir joje esantis sodas.

Visi šventės dalyviai-svečiai buvo apdovanoti bendruomenėje gaminamos produkcijos rinkiniais. Dėkota aktyviems bendruomenės nariams, vietiniams gyventojams, prisidėjusiems prie šventės ruošimo bei organizavimo, rėmėjams: artimiausiems kaimynams – bendruomenei „Čia gimėm, čia augom…“ ir jos pirmininkei Aldonai Klimkevičienei, asociacijai „Daugų kraštas“ ir jos pirmininkei Raimondai Šilalei; akcinei bendrovei „Bajorų skonis“ ir jos direktoriui Eisvinui Sasnauskui. Nuoširdi padėka renginio vyriausiajai scenaristei Ilonai Zapolskienei ir garso režisieriui Vidui Balkui. Šventė būtų buvusi gerokai kuklesnė, jei ne Alytaus rajono savivaldybės  rūpestis ir pagalba – dėkojame už sceną! Ačiū žiūrovams už jų šypsenas, giedrą nuotaiką, nuoširdžius aplodismentus. Tikimės, kad Obuoliadienis Kančėnuose taps kasmetine švente ir ateityje.

Renginio organizatorius: Kančėnų kaimo bendruomenė „Dėmesio centras“. Partneriai: Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Daugų skyrius, Alytaus rajono viešosios bibliotekos Kančėnų filialas.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kančėnų filialo vyresn. bibliotekininkė Rita Mikuckienė