Alovės seniūnijos krašto ūkininkas Tadas Kilinskas: „Daržoves galiu auginti ir ant asfalto“

Alovės seniūnijos Plikionių kaimo ūkininkas Tadas Kilinskas kasmet randa kuo nustebinti. Kiekvieną kartą užsukus į jo sodybą tenka ne tik apžiūrėti naujoves, bet ir išklausyti vis naujų sumanymų, išbandytų gudrybių bei praktiškų patarimų. Anksčiau jų jis mokėsi iš savo tėvų ir krašto senolių, o šiandien drąsiai žengia koja kojon su technologijomis – žinių semiasi internete, žiūri „YouTube“ vaizdo įrašus, o vis dažniau tariasi ir su dirbtiniu intelektu. „Jeigu ko nors nežinau, kam spėlioti? Paklausiu. Paskaitau, pasižiūriu, palyginu ir pats atsirenku, kas man tinka. Ne gi galvojate, kad pagyvenusiam žmogui mokytis nereikia ir kitą kartą jau vėlu?„

Todėl šiandien jis su šypsena sako galįs daržoves auginti ne tik lysvėse, šiltnamyje ar darže, bet net ir ant asfalto.

Aštuoniasdešimt trejų metų Tadas Kilinskas mūsų laikraščio skaitytojams gerai pažįstamas. Prieš trejus metus jis linksmai pasakojo jau laukiantis savo šimtojo gimtadienio ir net iš anksto pakvietęs į jį artimuosius. Per tą laiką optimizmo nė kiek nesumažėjo – priešingai, naujų sumanymų tik padaugėjo.

Nors dirbamos žemės plotus gerokai sumažino, be darbo nesėdi nė dienos. Dabar visas gyvenimas verda sodybos kieme, šiltnamyje ir net virtuvėje. Visa tai – kad namuose nieko netrūktų mylimai žmonai Onutei. „Jeigu ji ko nors nepagamina arba, kaip sakau, truputį pritingi, bėdos nėra. Vakare užsimanęs bandų ar cepelinų, naktį sapnuose juos apgalvojęs, ryte pat pats imuosi darbo. Kai viskas išverda, vaišinu ir žmoną, ir kiekvieną užsukusį svečią.”

Tadas juokauja, kad jam kiekviena diena per trumpa, net ir ilgiausia vasaros. Vos išėjęs iš virtuvės, pirmiausia apžiūri gėlynus. Jo įsitikinimu, nuo seno apie gerą šeimininką pirmiausia spręsta ne iš laukų, o iš to, kaip atrodo jo sodyba.

„Anksčiau labiausiai mėgau jurginus ir net… durnaropes. Dabar supratau, kad yra daug gražesnių, įvairesnių ir mažiau priežiūros reikalaujančių gėlių. Net visų pavadinimų nežinau. Svarbiausia, kad jų būtų daug – prie įvažiavimo, kieme, kiekviename kampelyje. Ir kad spalvos būtų ryškios, ypač raudona.”, -apie savo pomėgį gražintis pasakojo Tadas.

Apžiūrėjęs gėlynus, šeimininkas skuba į šiltnamį. Tačiau čia jis seniai atsisakė sunkaus ravėjimo. Vanduo atvestas, laistyti paprasta, o piktžolių beveik nėra. „Nebeturiu kada lankstytis ir nugarą lenkti. Todėl kasmet nusiperku kelis 50 litrų maišus geros žemės. Kiekviename jų pasodinu po du pomidorų ar agurkų daigus. Per maišo plėvelę piktžolės neauga, derlius puikus. Todėl ir sakau ne vienam – daržoves galiu auginti net ant asfalto. Rudenį žemę išberiu, o pavasarį viską pradedu iš naujo,- įdomiai apie daržininkystę pasakojo pašnekovas.

Tadas nemėgsta dirbti bet kaip. Jeigu kas nors nepavyksta, jis būtinai ieško priežasties. Anksčiau daugiau klausdavo kaimynų, dabar atsakymų ieško internete. Perskaito įvairias nuomones, jas palygina ir tik tada priima sprendimą. „Kitų patarimai geri, bet galvoti reikia savo galva ir tik tada geriausiai gaunasi”,- sako jis. 

Per pastaruosius penkerius metus ūkininkas sugalvojo dar vieną išskirtinę pramogą svečiams. Ant stalo dažnai atsiranda butelis degtinės užpiltinės, kurio viduje – agurkas. Daugelis pirmiausia bando įminti mįslę, kaip jis ten pateko.

„Tai labai paprasta. Vos užsimezga gražesnis agurkėlis, atsargiai įkišu jį į stiklinį ar plastmasinį butelį ir leidžiu augti. Kai pasiekia reikiamą dydį, nupjaunu kartu su buteliu. Belieka pripildyti jį norimu gėrimu – ir dovana arba vaišės jau paruoštos,- apie dar vieną išmonę papasakojo T. Kilinskas.

O metų Tadas neskaičiuoja, bėga, lekia ir už vis tai dėkoja savo genams, duotiems senolių ir sveikatą prižiūrintiems gydytojams: „Džiaugiuosi, kad mano sveikatos angelai sargai gydytojai Jūratė ir Virgis yra ir patys mano geriausi draugai, tad garantijų sulaukti šimto ar dar daugiau metų vis daugėja”, sako jis.

Nors darbų ūkyje netrūksta, Tadas visada laukia svečių. Ypač sekmadieniais, kai ant stalo garuoja jo paties paruošti pietūs. Tad belieka tik spėlioti, kuo šeimininkas nustebins liepos 26-ąją – per Onines, kai žmona Onutė švęs savo vardadienį, kurį Tadas juokaudamas vadina antruoju jos gimtadieniu.

Danielius Jakubavičius