Jūratės Šalaševičienės kelionė: nuo svajonės tapti mokytoja iki daugiau nei 30 metų, paskirtų bibliotekininkystei

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir fondų organizavimo skyriaus vedėja Jūratė Šalaševičienė savo darbui atidavė daugiau nei 30 metų. Nors vaikystėje svajojo būti mokytoja, gyvenimas ją nuvedė į biblioteką – vietą, kuri tapo ne tik darbo, bet ir gyvenimo dalimi. Jūratės kelias į bibliotekininkystę prasidėjo netikėtai, bet likimas ją grąžino ten, kur turėjo būti. Pokalbis su Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir fondų organizavimo skyriaus vedėja Jūrate Šalaševičiene.

Bibliotekininkystės karjera – netikėtas, bet prasmingas pasirinkimas

Jūratė nuo vaikystės turėjo daug įvairių svajonių apie savo ateitį. Pasirinkimas tapo aiškus tik po ilgų svarstymų ir svyravimų tarp skirtingų profesijų. Pradžioje ją žavėjo lietuvių kalbos mokytojos darbas, o vėliau ir defektologės profesija. Tačiau, kaip pati pripažįsta, net ir jaunystėje laisvalaikį dažnai praleisdavo bibliotekoje, kurioje dirbo jos mama. „Darbas ten kartais atrodė nuobodokas, bet vis dėlto likimas vėl sugrąžino prie knygų“, – pasakojo pašnekovė.

Ji įstojo į Vilniaus aukštesniąją kultūros mokyklą, kurioje mokėsi bibliotekininkystės. Nors tikėjosi neišlaikyti istorijos egzamino ir galvojo, kad ši profesija jai nelemta, tačiau įstojusi suprato, jog viskas klostosi taip, kaip ir turi būti. Šiandien Jūratė džiaugiasi savo pasirinkimu ir didžiuojasi tuo, ką daro, o tai – svarbiausia.

Daugiau nei 30 metų su biblioteka: augimas, pokyčiai ir iššūkiai

Jūratė bibliotekoje dirba jau daugiau nei 30 metų, ir per šį laiką ji tapo neatsiejama bibliotekos dalimi. Bibliotekininkystės ir fondų vedėja per visą šį laikotarpį išbandė daugybę bibliotekos veiklų – nuo bibliografinio darbo iki vadovavimo skyriui. Ji pastebi, kad per daugelį metų biblioteka labai pasikeitė. 

„Prieš 32 metus pradėjusi dirbti bibliotekoje, žinojau, kad svarbiausia bibliotekoje yra knyga. Ir tyla. Šiandien vietoje įprastos tylos čia daug veiksmo ir veiklų. Bibliotekos, kaip ir kitos įstaigos, nuolat tobulėja technologijų srityje, o kartu tobulėja ir patys bibliotekininkai bei jų lankytojai“, – džiaugėsi moteris.

Geras bibliotekininkas – šiuolaikinės bibliotekos širdis

Pasak Jūratės, geras bibliotekininkas turi turėti įvairiapusių žinių ir įgūdžių: Jis turi būti mokytojas, psichologas ir informacijos ekspertas“. Bibliotekininkas turi mokėti ne tik surasti atsakymus į skaitytojų klausimus, bet ir gebėti juos tinkamai pateikti: „Internetinė svetainė „Guglas“ gali duoti tūkstančius atsakymų, o bibliotekininkas – surasti  tą vienintelį“.

„Šiuolaikinėje bibliotekoje darbuotojas turi išmanyti ir šiuolaikinius komunikavimo įgūdžius. Be to, bibliotekininkas yra svarbi figūra formuojant bibliotekos įvaizdį – nuo jo priklauso, kokia biblioteka bus lankytojams: šilta ir patraukli ar atšiauri ir nejauki“, – pabrėžė Jūratė.

Iššūkiai ir konfliktai: mokymasis iš patirties

Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Jūratė yra vadinama „dešiniąja ranka“, ji teigia, kad kartais jaučiasi kaip „kaklas“. Bibliotekinėje aplinkoje netrūko konfliktų ir nemalonių situacijų. Ji prisimena vieną ypač sunkų epizodą, kai dirbo Bibliografijos-informacijos skyriuje ir turėjo konfliktą su skaitytoja dėl nepasiekiamo magistro darbo.

„Atėjo tokia „ponia“ išgirdusi apie startavusią elektroninę biblioteką eLABa, kurioje galima rasti visateksčius dokumentus, ir paprašė surasti konkretų magistro darbą. O būtent to darbo ten nėra, yra tik aprašas ir nuoroda, kurioje bibliotekoje jį galima rasti. Gražiai paaiškinau, kad ne visi darbai yra viešai prieinami, įrašiau panašius darbus, kokius radau ta tema, ir, atrodo, gražiai atsisveikinome. Kitą dieną kviečiasi direktorė: jai paskambino, pasiskundė, kad aš darbo neradau ir t.t. Bandžiau direktorei paaiškinti, kad negalima rasti to, ko ten nėra. O ji man aiškina, kad aš ne taip pasakiau, kad reikėjo gražiai paaiškinti. Tai skaitytojai tikrai padėjau, kuo galėjau, ir štai – kaip „šlapiu skuduru per veidą“ gavau“, – atsiminimais dalinosi Jūratė.

Pripažinimas ir apdovanojimai: geriausia regiono bibliotekininkė

Jūratės darbai neliko nepastebėti – ji buvo apdovanota kaip geriausia regiono bibliotekininkė. Anot jos, šis pripažinimas buvo netikėtas, tačiau labai malonus. Jūratė mano, kad jos įkyrus atkaklumas, siekiant kokybės, ir noras nuolat tobulėti padėjo pelnyti šį apdovanojimą.

„Man tai buvo tikra staigmena. Nesitikėjau, bet buvo malonu. Kodėl išrinko mane, net nežinau. Tikriausiai, kad šiame projekte labiausiai vadovams įkyrėjau. Aš tokia esu – darbą noriu atlikti gerai. Jeigu ko nežinau – klausiu, prašau patarimo. Ir pati niekada neatsisakau padėti“, – pridūrė moteris. 

Pomėgiai, kurie teikia džiaugsmą ir įkvepia kasdienybei

Be darbo bibliotekoje, Jūratė turi daug pomėgių, kuriuos dažniausiai renkasi pagal metų laiką. Vasarą jos didžiausia aistra – sodas ir gėlės. Žiemą – maudynės lediniame vandenyje, kurios teikia energijos ir žvalumo visai dienai.

„Mėgstu eksperimentuoti. Auginu viską, kas auga. O dėl gėlių galėčiau ir bankrutuoti. Čia stabdžių nėra. Gėlių fotografavimas – hobis ir savotiška meditacija. O maudynės eketėje  – „spa“ – gera energija ir žvalumas visai dienai. Ir jei man, „miegapelei“, nereikėtų taip anksti keltis, galėčiau kiekvieną žiemos rytą į eketę lipti“, – su šypsena pasakojo Jūratė.

Visgi visus pomėgius pralenkia skaitymas – knygos yra Jūratės gyvenimo palydovės, kurias ji visuomet turi su savimi: „Skaitymas nepriklauso nuo metų laiko. Knyga – mano palydovas visur. Žinau, kad važiuoju tik vakarui į sodą ir tikrai nebus kada skaityti, bet vis tiek į krepšį pirma keliauja knyga“, – pasakojo moteris.

Projektų įgyvendinimas – nuolatinis mokymasis ir iššūkiai

Jūratė aktyvi projektų kūrėja bei įgyvendintoja. Vienas įdomiausių jos projektų buvo skirtas Alytaus krašto totorių istorijai ir kultūrai: „Žinome, kad tarp mūsų gyvena totoriai, bet ar daug žinome apie jų papročius, tradicijas, apeigas? Šis projektas suteikė galimybę giliau pažinti krašto istoriją, papročius ir tradicijas. Kitas svarbus projektas buvo skirtas senosioms totorių kapinėms. Nors projektų įgyvendinimas dažnai susiduria su iššūkiais, visada vertinu komandą, kuri padeda pasiekti geriausių rezultatų rezultatų“.

„Didžiausi iššūkiai kyla, kai tenka dalyvauti kituose projektuose, kuriuos organizuoja kitos organizacijos ar institucijos. Visada „pasimatuoju“ projektus prieš juos rašydama, nes kaip pati sakau: „svarbu ne tik laimėti projektą, bet ir realiai įgyvendinti visus numatytus tikslus“, – kalbėjo Jūratė.

Darbas bibliotekoje – ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas

Jūratė tiki, kad biblioteka yra vietos bendruomenės centras, kur susitinka skirtingi žmonės, mokosi ir dalijasi savo patirtimi. Jos nuomone, biblioteka išliks svarbi tol, kol ji bus reikalinga bendruomenei, kurią ji aptarnauja. 

Jūratės ilgametė patirtis, atsidavimas darbui ir nuolatinis siekis tobulėti ne tik formuoja bibliotekos veidą, bet ir įkvepia visus, kurie ją pažįsta. Biblioteka yra ne tik knygų namai – tai vieta, kurioje verda gyvenimas, ir Jūratė Šalaševičienė yra viena iš svarbiausių šio gyvenimo dalyvių.

Palinkėjimas kolegoms 

Jūratės žodžiais: „Kantrybės, gerų vėl ir vėl sugrįžtančių skaitytojų, naujų idėjų ir kūrybinės ugnelės. Ir – visada būti priekyje“. Biblioteka yra ta vieta, kurioje galima realizuoti savo idėjas ir augti kartu su bendruomene.

Ačiū už pokalbį.

Straipsnį parengė ARSVB Vaizdinės informacijos rengimo darbuotoja A. Čyžiūtė