Į paskutinę kelionę išlydėtas Alytaus krašto gydytojas, karo medikas, Audrius Matulevičius

Geranoriškas, rūpestingas, atsidavęs savo pašaukimui. Taip apie Alytaus miesto ir rajono gydytoją, atsargos karo mediką Audrių Matulevičių (1973 04 01 – 2025 03 16) atsiliepia jį pažinoję žmonės. Pacientų akimis jis buvo „Daktaras nuo Dievo“.
Baigęs medicinos studijas Kaune, Audrius sugrįžo dirbti į Alytų – savo gimtąjį kraštą, kurį be galo mylėjo. Kovo 16-ąją, po sunkios ligos, jis iškeliavo anapilin. Iki paskutiniųjų dienų dirbo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje bei Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytoju. Balandžio 1-ąją jam būtų sukakę 52 metai.

A. Matulevičius buvo vyresnysis Daugų seniūnės Irmos Kašėtienės brolis – jų amžiaus skirtumas buvo mažesnis nei metai. Netekusi vienintelio brolio, sesuo sunkiai renka žodžius, emocijos persmelkia kiekvieną prisiminimą:
„Audrius buvo pats geriausias brolis. Vieną jį ir teturėjau…“ – drebančiu balsu ištaria Irma.
„Audrius buvo pats geriausias brolis. Vieną jį ir teturėjau…“ – drebančiu balsu ištaria Irma. Ji prisimena jį kaip rūpestingą, visuomet pasiruošusį padėti: „Bet kada galėjai jam paskambinti ir pasitarti dėl sveikatos. Dabar taip nebus…“
Pirmuosius ligos požymius – nuovargį, suprastėjusią savijautą – Audrius pajuto sulaukęs 50-ies, tačiau nesiliovė dirbęs ir rūpinęsis kitų sveikata.
„Visada turėjome viltį, kad jis pasveiks. Jis ir pats sakydavo, kad viskas bus gerai… Galbūt mums nepasakė visos tiesos, norėdamas apsaugoti. Jam buvo atliktos dvi transplantacijos…“ – su ašaromis akyse pasakoja sesuo.
Audrius Matulevičius gimė Pociūniškių kaime, Daugų seniūnijoje. „Jis jau baigęs Meškučių pagrindinę mokyklą, visiems drąsiai pasakė – bus gydytoju. Kažkokia keista gyvenimo ironija, tuo metu Prancūzų kalbos mokytoja juokaudama klasėje sakė: „Merci, merci – ačiū, ačiū, bet mirsi, mirsi…”
Jo šeima susidūrė su finansiniais sunkumais, mokant už dviejų vaikų studijas, tačiau tikslas buvo aiškus ir konkretus.
1997 m. A. Matulevičius baigė Kauno medicinos akademiją ir įgijo gydytojo kvalifikaciją. Nuo 2008 m. dirbo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje šeimos gydytoju. Taip pat vadovavo Alytaus bataliono Medicininės paramos vienetui, iki išėjimo į atsargą ėjo kariuomenės gydytojo pareigas, buvo pelnęs majoro laipsnį, dalyvavo misijose Afganistane.
Jį gerbė ne tik kolegos, bet ir kariai. Kariuomenės vyr. kapelionas Remigijus Butkevičius prisimena, kaip kareiviai, išėję į kitus dalinius, sakydavo: „Aš vien dėl Audriaus sugrįžčiau į Alytų.“
Šeimos gydytoja Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė pasakoja, kad susipažino su Audriumi jam pradėjus dirbti Alytaus rajono PSPC mobilioje ambulatorijoje.
„Jis niekada neatsisakydavo padėti žmonėms. Punktualus, tvarkingas, nuoširdžiai domėjosi kitų sveikatos problemomis. Gydytojo pareiga jam buvo aukščiau savęs, savo norų. Jis buvo įdomus, konkretus, dalindavosi savo patirtimi, bet ir pats niekada nesigėdijo klausti patarimo. Džiaugiuosi jį pažinusi kaip kolegą ir nuostabų žmogų. Ne veltui 2022 metais jis buvo pripažintas geriausiu Alytaus rajono mediku.“
Vyr. kapelionas R. Butkevičius su Audriumi bendravo 25-erius metus: „Jis buvo atsidavęs savo pašaukimui, rūpestingas, geranoriškas. Visada palaikėme ryšį. Audrius išlaikė gydytojo užsidegimą iki paskutinio atodūsio…“
Kapelionas 2001 m. laimino Audriaus santuoką, o dabar palydi jį į paskutinę kelionę. Simboliška, kad kovo 19-ąją, Audriaus laidotuvių dieną, sukanka 25-eri metai, kai R. Butkevičius buvo įšventintas į kunigus.
„Šią dieną patarnauju savo bičiuliui kelyje į amžinybę. Jis visus uždirbtus turtus paliko mūsų širdyse.“
Gydytojas A. Matulevičius atgulė amžino poilsio savo tėviškėje, Rokančių kaimo kapinėse.
P.S. Audriaus Matulevičiaus šeimos nariai nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie atvyko pagerbti ir palydėti jų sūnų, vyrą, brolį į amžinojo poilsio vietą. Ačiū už jūsų užuojautą, visokeriopą palaikymą, maldas ir buvimą kartu šią sunkią akimirką. Jūsų visų šiluma ir rūpestis yra pati didžiausia paguoda.
Danielius Jakubavičius