Alytaus turgaus vyriškų kostiumų prekiautoja Liutaura Gavelienė sako, kad apsivilkti kostiumą progos nereikia

Liutaurą Gavelienę iš Žaunieriškių kaimo Alytaus r. geriausiai atpažįsta vyrai. Ji daugiau kaip 20 metų prekiauja Alytaus turguje. Pardavinėja vyriškus drabužius, ypač kostiumus. Paklausta apie elitą sako, kad elitu gali būti bet kuris žmogus, kuris apsivilkęs kostiumą turi su juo kur išeiti.

Pasekė mamos pėdomis

Liutaura ir gimė, ir augo Alytuje. Baigė Alytaus 5-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo Kauno technologijos universitete Mechanikos fakultete, vėliau istoriją Vilniaus Padagoginiame institute, bet sukūrus šeimą nei to, nei to neužbaigė. Iš Vilniaus grįžo į Alytų, pradėjo dirbti turguje. „Mano mama Onutė jau dirbo turguje. Ji pardavinėjo įvairius drabužius, bet vėliau orientavosi į vyriškus. Aš irgi lipdžiausi prie mamos“, – pasakojo Liutaura, 21-erių pradėjusi dirbti turguje. Moters šeimoje 3 vyrai – du sūnūs ir sutuoktinis. Ji padėdavo jiems išsirinkti vyriškus drabužius, patardavo. Ir šiandien suaugę sūnus vis dar klausia mamos patarimo rinkdamiesi vyrišką eilutę. Todėl jos prekyba drabužiais ir pasisuko link vyriškų drabužių. „Kostiumas yra klasika. Jis ir vasarą, ir žiemą vienodas. Keičiasi tik spalvos. Prekyboje sudėtingumas tame, kad reikia turėti daug dydžių. Atrinkti modelius, pritaikyti prie amžiaus ir figūros,“ – apie kostiumus kalba moteris. Kiek kostiumų turgaus lentynoje, pardavėja sako neskaičiuojanti. Be kostiumų, Liutaura parduodamus vyriškus megztinius, marškinius, polo marškinėlius, derina juos prie klasikinio stiliaus. Pasak pašnekovės, išrinkti vyriško kostiumo kartais vyrai ateina su visa gimine ar net buvusiais ar esamais siuvėjais. „Jeigu žmogui kostiumas netinka, taip jam ir pasakau. O jis man rėžia į akis – neaiškink“, – apie nuoširdumą ir patirtį su klientais pasakoja pašnekovė. Ji pati negalinti pakęsti, kuomet jai per prievartą brukama ir giriama prekė, kuri akivaizdžiai netinka, tad ir ji su savo klientais taip nesielgia.
Daugiausiai pirkėjų prekybininkė sulaukia iš Lazdijų, Druskininkų, Kauno. „Alytuje geros kainos. Žmonės vienas per kitą sužino ir atvyksta apsipirkti į turgų“, – sako L. Gavelienė.

Paklausta, kaip pavyksta išlaikyti verslą ir uždirbti, moteris vardija: „Sąžiningumas ir nuoširdus patarimas, ar prekė tinkama, ar ne. Smagu, kuomet grįžta žmogus padėkoti už nusipirktą kostiumą, nes šventėje jis sulaukė pagyrų, kad gražiai atrodo“.

Kas yra elitas?

Liutaura sako, kad žmonės nesupranta žodžio elitas reikšmės. „Tai plati reikšmė. Gali būti politikos elitas, parduotuvių, turgaus elitas. Ir namo bendrija turi savo elitą. O visiems atrodo, kad elitas turi su Lambordžini važinėti. Elitas yra kuomet žmogus apsivelka kostiumą ir turi su juo kur išeiti“, – įsitikinusi pašnekovė. Vyriško kostiumo kaina nuo 135 iki 155 eurų. Prekes vežasi tiesiai iš Lenkijos ir Turkijos fabrikų. Moteris rengia išpardavimus, kad prekės neužsistovėtų. Jeigu vis tik lieka vienas kitas neišparduotas kostiumas, Liutaura jį dovanoja „Carito“ organizacijai.

Hobis ir verslas – masažas

Be kostiumų pardavimų moteris domisi masažais. Daug apie tai skaito. Būtent meilė knygoms atėjo iš skaitymo apie masažus. Ji mokėsi iš knygų ir hobį pavertė specialybe. Pradžioje baigė kursus, vėliau Kauno Karaliaus Mindaugo mokykloje įgijo masažuotojo specialybę. Kurį laiką dirbo privačiai, vėliau Birštone, sanatorijoje „Eglė“. Dabar vėl grįžo į privatų sektorių. Kadangi tai sunkus darbas, tad Liutaura naujų klientų neieško, kaip pati sako „tik patiems pačiausiems“, t.y. nuolatiniams klientams atlieka masažus.

Daug skaito

Tarp darbų Liutaura randa laiko ir savo pomėgiui – knygoms. Renkasi visų žanrų knygas. „Knygas perku parduotuvėje ir iš bibliotekos imu. Pati turiu sukaupusi nemažą biblioteką namuose“, – šypsosi L. Gavelienė.

Kostiumo kitas joks drabužis nepakeis

Pirkėjams vyrams ji linki turėti savo nuomonę, pasitikėti savimi, bet atkreipti dėmesį ir į patarimus. Bet pasak Liutauros, šiandien žmonėms reikia gerumo, empatijos, šypsenos ir dažniau dėvėti kostiumus. „Ne kartą teko matyti, kuomet moteris dėvi kokteilinę suknelę, o vyras stovi šalia su džinsais ir džemperiu“, – sako pašnekovė. Kad apsivilkti kostiumą, progos neteikia. Jį galima dėvėti, kuomet gera nuotaika. „Šio klasikinio drabužio joks kitas nepakeis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Danielius Jakubavičius