Artūras Vaišnoras: „Liūdina valstybės požiūris į savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir prevencines iniciatyvas“

-Kas pastūmėjo dirbti priešgaisrinės saugos srityje? Kada ir kaip pradėjote dirbti šioje srityje?

Turiu pripažinti, jog nesvajojau dirbti priešgaisrinėje saugoje – taip jau susiklostė, kad šioje srityje atsidūriau atsitiktinumo dėka, nors tiek mano tėtis, tiek dėdė dirbo ugniagesiais.

Per visą savo karjerą priešgaisrinėje tarnyboje teko dirbti Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, o vėliau vadovauti savivaldybės priešgaisrinei tarnybai.

-Esate įkūręs Ugniagesių savanorių draugiją – kokia šios draugijos istorija ir veikla?

Draugiją įsteigėme 1999 metais, o šiandien ji skaičiuoja jau 25 veiklos metus. Džiaugiuosi, kad turime 70 savanorių, kurie gali būti pakviečiami esant poreikiui. Savanoriai ugniagesiai, dalyvaujantys gaisrų gesinime, turi būti ne jaunesni nei 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 65 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai. Šie savanoriai turi atitikti tam tikrus sveikatos, bendrojo fizinio parengtumo ir kitus reikalavimus. 

Kalvelių ugniagesių komandoje daugiausiai savanoriauja patys komandos ugniagesiai savo laisvu nuo darbo laiku ar apylinkės gyventojai, kurie gyvena šalimais – 5-10 kilometrų atstumu. Visgi, Avižienių ugniagesių komandoje savanoriauja ir tie, kurie gyvena Vilniaus mikrorajonuose – Justiniškėse, Karoliniškėse ir kt. 

Prie ugniagesių savanorių noriai jungiasi ūkininkai, mokytojai ar biurų darbuotojai. Žinoma, savanoriauti priešgaisrinėje saugoje nėra lengva, nes tenka matyti autoįvykių ar gaisrų metu nukentėjusius ir rimtai sužeistus žmones.

-Ar žmonės noriai savanoriauja?

Kai tik įsteigėme draugiją, sulaukdavome didesnio susidomėjimo – žmonės noriai įsitraukdavo į savanorystės veiklą. Tačiau vėliau, kai valstybė pradėjo kištis į savanorystę, pastebėjome, kad savanoriaujančių žmonių skaičius ėmė mažėti. Deja, bet turiu pripažinti, kad šiandien žmonės nesiveržia savanoriauti.

-Kas labiausiai džiugina, o kas, deja, liūdina organizuojant prevencines veiklas?

Mane liūdina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo (PAGD) tarnybos neigiamas požiūris į savivaldybių priešgaisrines tarnybas, kurios yra arčiausiai žmonių, todėl puikiai pažįsta aplinkines teritorijas ir gali atvykti į įvykio vietą akimirksniu. Sunaikinus savivaldybių priešgaisrines tarnybas sugriausime visą šalies priešgaisrinės saugos sistemą, nes žmonės negalės sulaukti pagalbos laiku. Nenormalu, kad PAGD nebendrauja ir nebendradarbiauja su savivaldybių tarnybomis, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnes ir kokybiškesnes paslaugas gyventojams, apsaugant jų turtą ir gyvybes. 

Džiugina, kad šiandien prie savanorių ir ugniagesių prisijungia vis daugiau jaunų žmonių. Smagu, kad baigę tarnybą valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje ateina patyrusių ugniagesių, kurie papildo mūsų ugniagesių komandas.

Savivaldybių priešgaisrinėse komandose budi po du žmones, tačiau jie padaro itin daug darbų. Šias komandas dar vadinu gaisrinėlėmis. Drąsiai sakau, kad jeigu jiems nepavyksta bent sustabdyti gaisro plitimo, tai nežiūrint kiek pajėgų atvyks vėliau – bus žarstomi tik nuodėguliai.

-Kaip įsitraukėte į prevencines veiklas ir jų organizavimą?

Prevencinė veikla buvo neatsiejama nuo priešgaisrinės saugos. Tai buvo mano darbas ir pareiga, todėl rūpinausi tiek viena, tiek ir kita sritimi. Savanoriška veikla papildomai atsirado mano gyvenime kaip dar viena veikla, kuri puikiai papildė darbus valstybinėje tarnyboje.  

-Kodėl prevencinė veikla yra ne ką mažiau svarbi nei gelbėjimo darbai ar skubi pagalba?

Prevencinė veikla svarbi visose srityse – medicinoje, policijoje, krašto apsaugoje ir kitur. Visuomet yra būtina žinoti, kaip elgtis saugiai ir ko nedaryti. Žinoma, niekas nedraudžia elgtis kaip nori, nepaisant saugumo taisyklių, bet tada tu būsi vienas toksai pats, todėl nesusipratęs ir neišmanantis, galintis sukelti realų pavojų sau ir aplinkinių saugumui.

-Ar Lietuvoje pakankamai įgyvendinamos prevencinės iniciatyvos skirtingose srityse?

Deja, bet šiandien priešgaisrinės saugos srityje vis dar dirbama vadovaujantis valdišku požiūriu. Dažniausiai vien orientuojamasi į renginių organizavimą ir dalyvių skaičių, tačiau neįvertinama, ar tokie renginiai leis pasiekti norimų rezultatų.

Vykdant prevencines iniciatyvas stokojama demonstracinių priemonių, todėl dalyviams sudėtinga įgyti praktinių įgūdžių. 

Vienas iš liūdnų pavyzdžių – kai PAGD atsisakė dalyvauti projekte, kurio metu buvo rengiama metodinė medžiaga mokytojams apie gaisrinę saugą. Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo tiek mūsų savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, tiek ir savanorių draugija. Pats asmeniškai paprašiau dabartinio PAGD vadovo paviešinti plačiau sukurtą metodiką, kad didesnis skaičius vaikų ir mokyklų galėtų įgyti priešgaisrinės saugos žinių. Teko gauti tokį liaudišką atsakymą: ,, ne mūsų pupos…“. Suprask, kad kitų įdirbis yra rakštis.

-Ar visuomenė noriai įsitraukia į prevencines veiklas?

Visuomenė gana vangiai įsitraukia į prevencines veiklas – dažniausiai tik ateina į prevencinius renginius, tačiau labai aktyvių visuomenės narių, deja, yra mažai.

-Organizuojate prevencines veiklas ir renginius vaikams, vienas iš tokių renginių – „Saugios atostogos vaikams“. Kodėl vaikams svarbu dalyvauti prevencinėse iniciatyvose?

Šį renginį organizuoja Vilniaus rajono savivaldybė, o mes prisidedame ir dalyvaujame, pasiūlydami praktines prevencines veiklas. Mokiniai yra susibūrę į jaunųjų ugniagesių būrelius, kuriuose sportuoja ir užsiima priešgaisrinės saugos veiklomis. Manau, kad tai ir yra tikroji prevencija, kai skatiname dar jauname amžiuje perteikti svarbias žinias, vėliau tobulinti tokius įgūdžius paauglystėje. Tokiu atveju tapęs suaugusiu, šis žmogus puikiai žino ką daryti įvykus nelaimei, nes to išmoksta dar mokyklos suole.

Įdomu, jog įgiję prevencinių žinių vaikai dažnai jas perduoda ir savo tėvams. Dažnas tikrai įsiklauso į vaiko pastebėjimus.

Kalveliuose esame subūrę jaunųjų ugniagesių būrelį, kur moksleiviai susipažįsta su ugniagesyba, įgyja prevencinių žinių.

-Ko palinkėtumėte ugniagesiams ir tiems žmonėms, kurie organizuoja visuomenei prevencines veiklas?

Norėtųsi, kad organizuojantys prevencines veiklas nestokotų finansų ir medžiagos. Manau, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio prevencinių veiklų įgyvendinimui. Džiugu, kad mūsų savivaldybė rūpinasi prevencine sritimi, o vienas iš tokių pavyzdžių – nupirkti dūmų detektoriai, kurie sumontuoti rajono socialiniuose būstuose ir rajono gyventojų namuose, kur gyvena daugiavaikės šeimos. Šiais metais minint Šv. Florijono dieną ne vienas detektorius padovanotas į šventę atvykusiems gyventojams.

Vytas Kaziliūnas