Buvusio fizikos mokytojo Antano Runtos geros nuotaikos receptas: sportas, žvejyba, kelionės ir prancūzų kalba

76 metų alytiškis Antanas
Runta 47 metus vaikus mokė fizikos. Pašnekovas apkeliavęs visą Europą. Išėjęs į
pensiją savarankiškai išmoko prancūzų kalbos. Kasdien sportuoja ir džiaugiasi
gyvenimu.

A. Runta kilęs iš Seirijų. Čia
gimė, augo, baigė vidurinę. Mokslus tęsė Vilniaus pedagoginiame institute,
fizikos fakultete. „Man fizika ir matematika mokykloje puikiai sekėsi“, – apie
apsisprendimą krimsti fizikos mokslus kalbėjo Antanas. Vyrui patiko ir lietuvių
kalba bei literatūra, bet širdis linko tik prie tiksliųjų mokslų.

Vedė mokinę

Po studijų Vilniuje, A. Runta
pagal paskyrimą atvyko dirbti į Varėnos rajoną Marcinkonis. Čia vyras surado ir
žmoną. Meilės istorija nepaprasta. Antanas 3 metus mokė būsimą žmoną, o jai
baigus vidurinę mokyklą – susituokė. „Užsiauginau žmoną, matyt ant savo galvos“,
– juokauja pašnekovas. Po tuoktuvių jauna šeima išvyko gyventi į Vilnių. Žmona
mokėsi prekybos technikume, vėliau Šiaulių universiteto Klaipėdos filiale, o Antanas dirbo nepilnamečių reikalų kolonijoje, kur
vaikus mokė rusų kalbos ir fizikos. „Dirbti sekėsi neblogai. Tuometiniai
studijų vadovėliai buvo išleisti rusų kalba, tad su šia kalba problemų
neturėjau“, – sakė A. Runta. Paklaustas apie iššūkius nepilnamečių kolonijoje,
Antanas atviras: „Ojojoi!! Gavau labai daug gyvenimiškos praktikos. Ten mokėsi
vaikai, kurie jau buvo padarę rimtų nusikaltimų. Tad su jais reikėjo rasti
bendrą kalbą. Piktuoju nieko nepasieksi“, – sakė A. Runta.

Vyras ir būtų dirbęs Vilniuje,
bet susirasti tinkamą gyventi plotą buvo sudėtinga. Tad jis nusprendė užeiti į Alytaus rajono švietimo
skyrių. Tuometinis skyriaus inspektorius pasiūlė darbą ir butą su patogumais Simne. „Tuomet butas buvo aukso vertės, o ypač su patogumais! Simne įsikūrėme 1971
m.“ – sakė Antanas. 14 metų jis mokė Simno vidurinės mokyklos mokinius fizikos.
Vėliau vyras pradėjo dirbti Alytuje. Bet Alytaus rajono mokyklų vadovai vėl
Antaną susigrąžino. Vaikus fizikos pašnekovas mokė Mergalaukio ir Kumečių
mokyklose.  

Gyvenimas Simne

Antanas yra vienas iš
iniciatyvinės Sąjūdžio grupės kūrėjų Simne, kartu su kunigu Vytautu Gustaičiu, simniške Elena
Dainauskiene, tuometiniu apylinkės pirmininku Aivaru Vyšniausku, Jonu Baravyku,
Rimantu Venckumi, Valdu Cikanu ir daugeliu kitų.  Pasak pašnekovo, siekiant Lietuvos
nepriklausomybės visi buvo vieningi. Vėliau, atsiradus partijoms, žmonės ėmė
sluoksniuotis.  Simno Sąjūdžio grupė rūpinosi
Sąjūdžio įvaizdžiu, buvo parengusi stendą su nuotraukomis, laikraščių
iškarpomis, kurį eksponavo Simno kultūros namuose. Taip pat daug diskutavo
ekologinėmis temomis, pakeitė gatvių pavadinimus. „Rinkome gyventojų parašus,
kad būtų pakeisti gatvių pavadinimai Simne. Karolio Požėlos gatvę pavadinome
Vytauto gatve,  Komjaunimo – Dariaus ir
Girėno. Žmonės su malonumu pasirašydavo“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas. Sąjūdžio
grupės nariai organizavo išvažiavimus prie 
Lietuvos Parlamento, dalyvavo Baltijos kelyje. „Kėlėme kandidatus
rinkimuose ir agitavome už juos“, – tęsė A. Runta. Jis atviras – kurį laiką
nebuvus pasipriešinimo, pradėjo jį jausti. Net anoniminius, nedraugiškus
laiškus gaudavo.  Antanas į jokią partiją
nepasuko. Kaip pats sako, reikėjo turėti storą „skūrą“. „O aš karšto būdo. Tad
pasitaręs su žmona, niekur nėjau, norėjau ramybės šeimoje, sveikatą išsaugoti“,
– sako Antanas. Jis džiaugiasi, kad per gyvenimą daug gerų žmonių sutiko. Iki
dabar bendrauja su buvusiais mokiniais, džiaugiasi jų pasiekimais.

Nuo žvejybos iki Prancūzijos

Antano hobis – žvejyba. Šis
pomėgis jį lydi nuo vaikystės. „Žvejojau, žvejoju ir žvejosiu“, – tvirtai sako
Antanas. Kartais ir sveikata nelabai leidžia, bet žvejybos vyras neapleidžia.
Be žvejybos A. Runta mėgsta grybauti. Vasaras su žmona leidžia sodyboje
Marcinkonyse, ten uogauja, grybauja. 
Vyndarystė – dar vienas Antano pomėgis. Jis jau 45 metus gamina vyną.
„Per metus pagaminu 20 litrų“, – sako Antanas, viso vyno neišgeriantis, bet didesnę
pusę išdalinantis. „Geram vynui pagaminti reikia žinių, kad netaptų acto
rūgštimis. Reikia daug praktikos“, – įsitikinęs Antanas.

Siekdamas  treniruoti atmintį,  vyras sprendžia sudoku, mokosi kalbų. Knygyne
pamatęs Prancūzų kalbos pasikalbėjimo vadovėlį, nedvejodamas jį nusipirko ir
savarankiškai išmoko prancūziškai. „Per 2,5 metų išmokau prancūzų kalbos ir
galiu susikalbėti. Kasdien ją tobulinu, mokausi daug žodžių“, – džiaugiasi
pozityvus pašnekovas, Prancūziją aplankęs jau du kartus. O jo kelionių bagaže -
apie 30 pasaulio šalių. Europą visą išvažinėjo, tik Amerikoje dar nebuvo.
Antano planuose ir profesionalios prancūzų kalbos pamokos, ketina samdytis
mokytoją.

Vasarą atostogauti Antanas
važiuoja į Palangą, Druskininkus. Sako, kad toliau nuvykti jau reikia
sveikatos. Bet planų keliauti neatsisako. Šią vasarą norėtų ir vėl į Prancūziją
nuvažiuoti. „Nuvykęs į kitą šalį einu visur, kad daugiau pamatyčiau. Man
patinka pažintinės kelionės“, – tęsia pašnekovas. Jėgų vyras semiasi iš sporto.
Dirbdamas mokytoju Antanas žaidė krepšinį, stalo tenisą. Dabar A. Runta
kasdieną rytinei mankštai skiria bent pusvalandį. „Aš niekuomet nesėdėjau
vietoje. Nors metų man jau ir nemažai, bet visada palyginimui pažiūriu į
vienmečius draugus, o jie jau kuproti, eina sulinkę. O aš vis dar tiesus,
energingas. Reikia judėti, net ir su lazda reikia judėti. Judėjimas yra
sveikata“, – to visiems linki energingas ir optimistiškas pašnekovas, bene visą
gyvenimą gyvenantis pagal fizikos dėsnius. 

Danielius Jakubavičius