Daugų technikumui 80 metų. Knyga
- Naujienos
danieliusnet
- 0
- 5599 minutes read
Danielius Jakubavičius
Mokiausi Daugų žemės ūkio m-kloje 1990-1994 m. tačiau iki pat šių dienų išliko puikūs prisiminimai apie minėtoje įstaigoje sutiktus žmones ir mokymo detales. Ir kadangi Daugų technikumo 80-mečio proga 2009-2010-aisiais nepavyko išleisti knygos, jos rankraštį publikuosime čia. Tad kviečiu artimiau susipažinti su turtinga Daugų technikumo istorija!
Pratarmė
Autorių žodis
Istorinę medžiagą rinko ir savo samprotavimus bei kolegų ir buvusių mokinių prisiminimus knygoje pateikė Danutė Pakalniškienė ir Marytė Zenkevičienė, redagavo Danguolė Veličkienė. Daug vertingų žinių pateikė Marytė Jazukevičienė ir Birutė Varnienė, noriai savo prisiminimais dalijosi ir padėjo suklasifikuoti bei apibendrinti surinktą medžiagą direktorius Valentas Pakalniškis, pavaduotojos Ona Aleksandravičienė ir Edita Smaidžiūnienė, mokytojai Elena Dubrienė, Milda Barniškienė, Ona Zinkevičienė, Juozas Židžiūnas, buvusi sekretorė Elvyra Babaliauskienė.
Knygos autorės nuoširdžiai dėkoja visiems padėjusiems parengti ir išleisti knygą.
Kol jausime šiai žemei meilę, kaip sveiką alkį, būsime gyvi, būsime galbūt geri (A. Maldonis)
1918 m. paskelbus Nepriklausomybę Lietuvos žemės ūkio organizavimu, tvarkymu ir jo kultūrine pažanga rūpinosi dvi svarbiausios institucijos: Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai.
Žemės ūkio ministerija daug dėmesio skyrė žemės ūkio švietimo reikalams: steigė ir išlaikė žemės ūkio mokyklas. Šalia valstybinių mokyklų buvo ir privačių žemės ūkio mokyklų, kuriomis rūpinosi įvairios draugijos ir organizacijos.
Žemės ūkio ministerija steigė ir išlaikė specialias mokyklas, kurios ruošė įvairių žemės ūkio šakų specialistus. Kultūrtechnikų mokykla ruošė nusausinimo ir drenažo specialistus, kurie dirbo Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų žinybose. Baigę pienininkystės mokyklą ir atlikę nustatytą praktikos laiką absolventai buvo skiriami pieninių vedėjais. Gyvulininkystės mokyklos ruošė gyvulių prižiūrėtojus. Tai pačiai mokyklų grupei priklausė žemesniosios sodininkystės ir daržininkystės mokyklos, kurios ruošė kvalifikuotus sodininkus bei daržininkus.
Žemesniųjų žemės ūkio mokyklų paskirtis ruošti išsilavinusius pavyzdingus ūkininkus. Buvo siekiama, kad kiekvienas ūkininkaitis, paveldėjęs tėvų ūkį, būtų baigęs tokią mokyklą. Mokyklų kursas buvo nevienodas. Vienose mokslas truko dvejus metus, kituose – trumpesnį laiką. Vienose mokyklose daugiau dėmesio buvo kreipiama į žemės ūkį, kitose – į namų ūkį, arba tuo požiūriu mokyklos buvo mišrios. Mokyklos su trumpalaikiu kursu buvo vadinamos žiemos žemės ūkio mokyklomis. Kiekviena tokia mokykla turėjo pavyzdingai tvarkomą ūkį, kuriame mokiniai atlikdavo praktiką.
Mokyklose nuo 1930 m. buvo kuriami jaunųjų ūkininkų rateliai. Jų uždavinys – ugdyti kaimo jaunimo domėjimąsi žemės ūkio naujovėmis. Jaunųjų ūkininkų ratelių veiklai vadovavo rūmų agronomai.
1925 m buvo pakeistas žemesniųjų žemės ūkio mokyklų įstatymas. Pagal šį įstatymą į mokyklas priimami ne jaunesni kaip 15 metų asmenys. Mokslas truko apie dvejus metus. Naujovė buvo ta, kad berniukai ir mergaitės mokėsi tą patį kursą, tik mergaitėms pradėti steigti namų ruošos kursai. 1926 m. paskelbtas aukštesniųjų specialiųjų žemės ūkio mokyklų įstatymas, kuriuo remiantis baigusieji žemesniąsias žemės ūkio mokyklas galėjo stoti į aukštesniąsias specialiąsias žemės ūkio mokyklas.
Prie mokyklų kuriami mokomieji ūkiai, kuriuose mokiniai susipažindavo su žemės ūkio darbų technologija ir gyvulių priežiūra. Mokomieji ūkiai buvo ir kultūros švietimo centrai. Apylinkės ūkininkai galėjo juose įsigyti gyvulių prieauglio ir kultūrinių augalų, daržovių sėklų, vaismedžių. Be to, čia ūkininkai galėjo pasinaudoti gyvulių reproduktoriais ir javų valomosiomis mašinomis, kita technika ar konsultuotis rūpimais klausimais.
Žemesniųjų žemės ūkio mokyklų personalą sudarė etatiniai ir laisvai samdomi mokytojai. Mokytojai, kurie per savaitę turėjo mažiau nei 12 pamokų (teorijos ir pratybų), buvo laisvai samdomi, dauguma jų nebuvo baigę aukštojo mokslo.
Vienos iš pirmųjų buvo įkurtos Valstybinės žemesniosios žemės ūkio mokyklos – Joniškėlio (1920-09-01); Raseinių (1920-09-17); Belvederio (1921-09-01), kuri nuo 1926 m. tapo aukštesniąja žemės ūkio mokykla, vysk. M. Valančiaus (1924 – 10 – 01); Zuplių (1924 – 04 – 28), Veprių (1924 – 09 – 01), Kvietiškio (1926 – 05 – 01) Vabalninko mergaičių namų ūkio (1927 – 01 – 01), Aštriosios Kirsnos (1927 – 09 –20) ir Dabikinės (1930 – 09 – 01).
Alytaus valstybinė žemesnioji žemės ūkio mokykla, įkurta 1929 m. rugsėjo 15 d. Ši mokykla – Daugų technologijos ir verslo mokyklos ištakos.
Alytaus žemesnioji žemės ūkio mokykla (1929 – 1945)
Alytaus žemesnioji žemės ūkio mokykla – seniausia Alytaus rajono profesinio ugdymo įstaiga. 1929 m. rugsėjo 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.173 nurodoma apie „Įsteigimą Alytaus žemesniosios žemės ūkio mokyklos, nuo 1929 m. rugsėjo mėn. 15 d.
Mokykla buvo įsikūrusi Alytuje Ulonų gatvėje, dviejų aukštų mūriniame name. Mokslas truko dvejus metus. Į mokyklą priimdavo berniukus ir mergaites ne jaunesnius, kaip 15metų, baigusius bent pradžios mokyklą. Baigę mokyklą kvalifikacijos negaudavo, bet turėjo teisę be egzaminų stoti į aukštesniąsias žemės ūkio mokyklas. Mokestis už bendrabutį ne didesnis kaip 30 Lt metams. Maistu mokiniai rūpinosi patys. Mokykla duodavo kurą, indus, inventorių teikdavo buitinį aptarnavimą. Maistas mokiniams nebuvo brangus (16 – 20 Lt per mėnesį), mokėti už mokslą nereikėjo.
Mokiniai mokėsi tikybos, lietuvių kalbos, aritmetikos, istorijos, geografijos, higienos, gamtos mokslų, žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, bitininkystės, namų ruošos, audimo, siuvimo, rankdarbių, žemės ūkio ekonomikos, karinio parengimo, dainavimo, įvairių praktikos darbų. Buvo vertinamos ne tik mokinių dalykinės žinios, bet ir elgesys, darbštumas.
Praktiniam mokymui mokykla turėjo 43-50 ha ūkį. Žemės ūkio ministerijos metraštis taip aprašo mokyklų ūkių paskirtį: “Ūkiai mokykloms reikalingi pratyboms atlikti. Čia mokiniai susipažįsta su žemės darbų vykdymu ir gyvulių priežiūra”. Mokykloje dirbo etatiniai ir laisvai samdomi mokytojai. Dauguma mokytojų buvo nebaigę aukštojo mokslo. Mokyklos ūkis turėjo nuolatinių tarnautojų ir darbininkų, kurie padėdavo prižiūrėti ūkį. Nuo 1930 m. prie mokyklos veikė meteorologijos lauko bandymo stotys. Tuo metu (iki 1939 m.) mokyklai vadovavo direktorius J. Bertašius.
1 pav. Šiame pastate buvo įkurta Alytaus žemesnioji žemės ūkio mokykla
Mokyklos veiklą sutrikdė geopolitiniai pokyčiai Europoje, kurie tiesiogiai palietė Lietuvą. 1940 m. Lietuvos ūkis buvo prijungtas prie Sovietų Sąjungos ūkio, todėl šalies įvykiai darė įtaką
mokyklos veiklai, nes sovietinė žemės reforma prasidėjo jau 1940 m. pirmosiomis rugpjūčio dienomis. Žemės reforma sukėlė nesantaiką tarp žmonių, o tai neigiamai atsiliepė mokyklos veiklai. Geopolitinė situacija darė įtaką ir ugdymo procesui. 1941/1945 m. jau dėstomi šie dalykai: politinis švietimas, lietuvių kalba, aritmetika, istorija, geografija, rusų kalba, chemija-fizika, higiena, pedagogika, gyvulininkystė, paukštininkystė, daržininkystė, bitininkystė, kooperacija, konservavimas, tvarka ir skalbimas, rankdarbiai ir siuvimas, audimas, dainos, kūno kultūra, pratybos. Mokyklos darbą dar labiau trikdė Vokietijos – SSRS karas, kurio metu Lietuva patyrė vokiškųjų ir rusiškųjų okupacijų žiaurumus.
Alytaus žemės ūkio mokykla
(1945 – 1955)
1945 m. Alytaus žemesnioji žemės ūkio mokykla reorganizuota į Alytaus žemės ūkio mokyklą.
Pokario metais buvo atkuriamas mokyklų darbas, bet šį darbą trikdė LKP iniciatyva naikinama senoji švietimo sistema ir kuriama naujoji, pastarojoje daug dėmesio buvo skirta marksistinės pasaulėžiūros formavimui. Respublikos pedagogai, moksleiviai nelengvai pasidavė sovietizacijai. Dalis mokytojų toliau skiepijo meilę gimtajam kraštui, budino tautinę dvasią. Tačiau su tokiais pedagogais neretai susidorodavo vietiniai funkcionieriai. Jaunimas, nenorėdami paklusti, įsitraukdavo į rezistencinį judėjimą. Nukentėjo visų sluoksnių gyventojai. Tokia padėtis darė įtaką mokyklos darbui: keitėsi direktoriai, mokiniai įstodavo į mokyklą, bet per mokslo metus jos nelankydavo.
1945–1955 m.m. laikotarpiu mokykla buvo įsikūrusi penkiuose mediniuose pastatuose, kuriuose buvo įrengtos 5 klasės, 6 kabinetai, bendrabutis, aktų salė, virtuvė ir valgykla , biblioteka, tarnautojų butams skirta 270 m² gyvenamojo ploto. Mokomasis ūkis turėjo 369 ha žemės: 290 ha ariamos žemės, 53 h pievų, 3,3 h sodų.
Į mokyklą buvo priimami berniukai ir mergaitės. Jie mokydavosi atskirose grupėse. Mokslas buvo dvimetis ir keturmetis. Tuomet mokykloje dirbo mokytojai: M. Kubiliūtė (mityba, kepimas, konservavimas, rankdarbiai ir siuvimas), A. Radzevičius (matavimas-statyba, aritmetika, žemdirbystė), S. Radzevičienė (rusų kalba, žemdirbystė ir augalininkystė, audimas, mityba, namų ūkio sąskaityba), Z. Malinauskas (gyvulininkystė), O. Meškelienė (lietuvių kalba, tvarka-skalbimas, kūno kultūra, pedagogika, chemija-fizika), V. Karaliūnas (dainos), B. Blažaitienė (geografija, lietuvių kalba, kooperacija, higiena, chemija-fizika, zoologija, biologija), L. Dumbliauskienė (rusų kalba, aritmetika, politinis švietimas, pedagogika, istorija), mokyklos direktorius A. Radzevičius. Į pirmą kursą buvo priimta 71 berniukas ir 75 mergaitės, kurie mokėsi žemdirbystės.
1946 m. vasario mėn. direktoriumi paskirtas Jonas Vainikonis. Mokslo metai buvo sunkūs, užsitęsė iki 1946 m. rugpjūčio 24 d. Tai sąlygojo sudėtingos respublikos politinės sąlygos: rezistencinis judėjimas, nepritarimas politiniam – auklėjamajam darbui, reikalavimas stoti į komjaunimo organizaciją. Sudėtingą situaciją patvirtina tas faktas, kad 1946 m. mokinių priėmimo į mokyklą planas – 120 moksleivių – neįvykdytas, todėl mokinių priėmimas pratęstas iki 1947 m. sausio 1 d., mokyklos direktoriumi paskirtas Kazimieras Stirna. Mokytojų kolektyvą papildė nauji mokytojai: J. Beterška, T. Šimanskas, J. Inokaitis, A. Andriulionis.
Mokyklos vadovų kaita neįnešė stabilumo į mokyklos bendruomenės gyvenimą, nes jau 1948 m. mokyklos direktoriumi paskirtas Stasys Tarabila.
1949 – 1950 mokslo metai buvo paskutinieji, kai berniukai ir mergaitės mokėsi atskirose grupėse.
Nuo 1950–1951 m.m. mokiniai buvo priimami ir į gyvulininkystės specialybę. Mokslas truko dvejus metus. Nuo 1951 m. mokyklos direktoriumi paskirtas Albinas Čepukėnas. Išaugo mokytojų kolektyvas.
Nuo 1952–1953 m.m. pradėti ruošti laukininkystės brigadininkai ir gyvulininkystės fermų vedėjai. Mokykloje dirbo 12 mokytojų. Dirbo mokytojai: P. Paškevičienė (lietuvių kalba), S. Žukauskas (aritmetika, arklininkystė, žemės ūkio mechanizavimas ir elektrifikacijos pagrindai, žemės ūkio augalų kenkėjai ir ligos), O. Matuliavičiūtė (gyvulininkystės fermų mechanizacijos pagrindai, augalininkystė, produktyvių gyvulių anatomija, botanikos pagrindai), A. Andriulionis (žemdirbystės pagrindai su dirvožemio mokslu, pašarų gamyba, botanikos pagrindai), A. Kundrotienė (žemės ūkio gyvulių šėrimas ir veisimas, laukų apsauginės miško pievos, žemės ūkio anatomijos ir fiziologijos pagrindai), P. Paškevičienė (gyvulininkystės pagrindai), A. Kazragytė (žemės ūkio artelės įstatai ir kolūkio gamybos organizacija), T. Šimauskas (rusų kalba), A. Čepulinas (bitininkystė, gyvulininkystės mechanizacija, pienininkystė).
Alytaus žemės ūkio mokyklos
(1960-1975)
1959 m.
gruodžio mėn., likvidavus Daugų rajoną, Alytaus žemės ūkio technikumas buvo
perkeltas į Daugus ir pavadintas Daugų
žemės ūkio technikumu.
4 pav. Daugų žemės ūkio technikumo pagrindinis
mokomasis korpusas
Kadangi mokomasis ūkis buvo toli nuo mokymo bazės, todėl Daugų žemės ūkio technikumo mokomasis ūkis buvo organizuotas Daugų kolūkio ir Daugų gyvulių priėmimo punkto bazėje, o buvusi mokomojo ūkio teritorija perduota Alytaus rajono „Vienybės” kolūkiui, Kauno mėsos kombinato Alytaus gyvulių bazės ir Alytaus rajono Domantonių tarybiniam ūkiui.
1960 m. persikėlus į Daugus, technikumas įsikūrė puikiuose dviejuose pastatuose. Trys pastatai, turintys 504 m2 ploto, skirti bendrabučiams, kuriuose galėjo gyventi 120 moksleivių. Įkurta naujų specialybės dalykų kabinetų, augalų apsaugos, agrochemijos ir dirvožemio laboratorija. 1964 –1965 m.m. veikė 8 kabinetai: augalininkystės, sodininkystės– daržininkystės, mechanizacijos, botanikos, fizikos, namų ūkio, visuomeninių mokslų. Kabinetai turėjo vaizdinių priemonių, naujausių įrengimų. Direktorius Bronius Sabaliauskas labai rūpinosi mokyklos materialine baze.
Pedagogų tarybos posėdžiai vyko vieną kartą per mėnesį, kuriuose buvo sprendžiami moksleivių pažangumo, lankomumo, mokomojo ūkio pasiekimų, moksleivių sportinio gyvenimo klausimai. Vykdant pedagogų tarybos nutarimus, technikume sustiprėjo drausmė, kabinetų ir būrelių darbas. Buvo dvi metodinės komisijos: bendrųjų ir specialiųjų disciplinų.
5 pav. Daugų žemės ūkio
technikumo mokomasis korpusas
6 pav. Pedagogų
kolektyvas su neakivaizdinio skyriaus absolventais
1964 – 1965 m.m. mokomasis ūkis
turėjo 1665 ha bendrą žemės plotą, iš jo: 607 ha ariama žemė; 1102 ha – žemės
ūkio naudmenų. Moksleivių mokomoji praktika ir tiriamasis darbas buvo
atliekamas ūkyje pagal planą ir grafikus, kurie įtraukiami į mokomąjį –
gamybinį mokomojo ūkio planą. Ūkio vadovybė mokomajai praktikai atlikti
parūpindavo inventorių, mašinas, įrankius, medžiagas, transportą.
1968 m.
atidarytas stacionarinis žemės ūkio mechanizacijos skyrius. Be pagrindinės
specialybės moksleiviams papildomai buvo suteikiamos traktorininkų ir
vairuotojų kvalifikacijos. 1968 – 1969 m. m į technikumo pirmą kursą priimta
pirma būsimų mechanizatorių grupė.
Dėstytojai V. Rasimavičius ir
P. Pacukonis su moksleiviais
1972 m.
sausio 1 d. technikumo mokomasis ūkis turėjo 2483 ha žemės, iš jos: 1466 ha
žemės naudmenų, 987 ha ariamos, 218 ha pievų, 239 ha ganyklų. Pagrindinė ūkio
kryptis – pieno ir mėsos gamyba. Ūkyje buvo 3 skyriai ir 2 brigados bei penkios
fermos (3 stambių raguočių ir 2 kiaulių ).
1969–1970
m.m. technikume dirbo 45 darbuotojai, iš jų 15 dėstytojų, kiti – aptarnaujantis
personalas. Dėstytojų kolektyvas nuolat keitėsi, nes mažėjo moksleivių
skaičius, keitėsi mokyklos profilis.
1970–1971
m.m. uždarytas agronomijos skyrius, moksleiviai buvo priimami tik į žemės ūkio
mechanizacijos skyrių. Įkurti nauji kabinetai: braižybos, matematikos, metalų
technologijos, techninės mechanikos ir kt.
Andriulionis
Latkauskienė su savo auklėtiniais
Mokykloje
vyko aktyvus kultūrinis ir sportinis gyvenimas: veikė mišrus moksleivių choras,
mergaičių ansamblis, pučiamųjų instrumentų orkestras, šokių ratelis, dramos
būrelis, sportavo dėstytojai, draugiškos varžybos rengtos su Aukštadvario žemės
ūkio technikumo, Alytaus sporto mokyklos, Veisiejų žemės ūkio technikumo ir
Naugarduko žemės ūkio technikumo sporto komandomis. Draugauta su Ukrainos TSR
Kameni – Podolsko žemės ūkio technikumo ir Estijos TSR Viledžio rajono Vierų
žemės ūkio technikumo kolektyvais.
7 pav. Paskutinė Rugsėjo
1-oji sename pastate
Dėstytojai su
išleidžiamųjų grupių moksleiviais
Dėstytojai su
išleidžiamųjų grupių moksleiviais
Daugų tarybinis ūkis – technikumas
(1975
– 1990)
Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos
įsakymu Nr. 1319, pasirašytu 1975 m. rugsėjo 26 d., nurodoma „įsteigti nuo 1975
metų spalio 1 d. Daugų tarybinį ūkį–technikumą žemės ūkio technikumo ir jo
mokomojo ūkio pagrindu”.
Daugų TŪT atidarymo
šventė
Daugų
tarybiniame ūkyje–technikume buvo ruošiami viduriniosios grandies žemės ūkio
specialistai: agronomai, žemės ūkio technikai mechanikai, gyvulininkystės fermų
mechanizavimo ir elektrifikavimo specialistai. Išaugo moksleivių ir pedagogų
skaičius, padaugėjo ūkio personalo, o mokomojo ūkio žemės plotas padidėjo iki
4156 ha. 1976 m. atidarytas gyvulininkystės fermų mechanizacijos ir
elektrifikacijos skyrius.
1977
m. pastatytas modernus mokomasis – gyvenamasis kompleksas: 600 vietų mokomasis
korpusas su aktų ir sporto salėmis, 3 bendrabučiai, valgykla, mokomosios
dirbtuvės, šaudykla, uždaras plaukimo baseinas, automobilių garažai,
gyvenamieji namai darbuotojams. 1978– 1986 m.m. mokyklai vadovavo Andrius Kliminskas.
1979
m. švęsdama 50-metį mokykla jau buvo parengusi daugiau kaip 2 tūkstančius žemės
ūkio specialistų: technikų mechanikų – 1169, agronomų – 885, gyvulininkystės
fermų mechanizavimo ir elektrifikavimo – 114. Buvusi mažytė žemės ūkio mokykla
virto stambiu mokomuoju gamybiniu kompleksu.
8 pav. Technikumo pagrindinis
mokomasis korpusas
1985–1986 m.m. dieniniame
skyriuje mokėsi 1016 moksleivių, neakivaizdiniame skyriuje – 309. Dirbo 72
dėstytojai. 1986-1991 m.m. mokyklai vadovavo direktorius – Petras Rocevičius.
Medelių sodinimo šventė
Išskirtinis
šio laikotarpio bruožas – turtinga materialinė bazė, sutvarkyti mokomieji
kabinetai ir laboratorijos, mokymo metodų įvairovė, aktyvus visuomeninis,
kultūrinis, politinis gyvenimas, išpuoselėta mokyklos aplinka. Visuomenė tai
greitai pajuto, mokyklos prestižas išaugo, žmonės Daugų TŪT pradėjo vadinti
“Dzūkijos akademija”. Parengti specialistai buvo vertinami, norinčiųjų mokytis
skaičius kasmet didėjo.
9 pav. Daugų TŪT dainų ir šokių ansamblis
1988 m.
pavasarį Žemės ūkio ministerijos organizuotoje mokomųjų kabinetų ir
laboratorijų apžiūroje Daugų TŪT buvo pripažintas „Geriausiai besitvarkantis
technikumas”. Kaip niekad suklestėjo mokyklos kultūrinis gyvenimas, pedagogai
stebino moksleivius, Daugų bendruomenę pastatytais karnavaliniais spektakliais,
suorganizuotomis žiemos šventėmis.
Pedagogų
entuziazmas persidavė jaunimui. Vadovaujant direktoriams Andriui Kliminskui ir
Petrui Rocevičiui sukurtas bene didžiausias regione (105 narių) dainų ir šokių
ansamblis. Suorganizuotos rajoninės rudens derliaus, pirmosios vagos šventės,
įvyko pirmoji respublikinė “Dalgelio” šventė.
Rugsėjo 1-oji.
Technikumo direktorius P. Rocevičius ir pavaduotojas mokymui V. Pakalniškis
Daugų žemės ūkio mokykla
(1990 – 2002)
Atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę, pradėtas dar vienas mokyklos reorganizavimo etapas.
1990 m. birželio 25 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 101 likviduotas
tarnybinis ūkis – technikumas ir įkurta Daugų žemės ūkio mokykla.
Reorganizacijos metu mokykla buvo atskirta nuo gamybinės dalies (tarybinio
ūkio). Gamybinė dalis privatizuota ir pavadinta žemės ūkio bendrove „Daugai”, o
mokykla optimizuota: uždarytas gyvulininkystės fermų mechanizavimo ir
elektrifikavimo bei neakivaizdinis skyrius, o kiek vėliau agronomijos skyrius.
Daugų ŽŪM vėliava
Laikmetis
koregavo rengiamų specialistų poreikį, profilį: 1991 – 1992 m.m. pradėti ruošti
ūkininkai; 1992–1993 m.m. – namų ūkio ekonomės, 1995 – 1996 m.m. –
kalviai-suvirintojai, 1997 – 1998 m. m. prekių vežimo organizatoriai, viešbučių
ir turizmo komplekso darbuotojai. 1996 m. atidarytas aukštesniųjų studijų
skyrius, kuriame pradėti ruošti buhalterinės apskaitos ir finansų specialistai.
Keitėsi mokymo materialinė bazė: praktinio
mokymo reikmėms skirta 100 ha žemės, buvo laikoma 50 galvijų, 142 kiaulės,
įsteigtas ir sertifikuotas ekologinis ūkis, sukaupta daug modernios technikos,
atnaujinti senesni ir įrengti nauji modernūs mokomieji kabinetai,
laboratorijos. Pedagogai kėlė kvalifikaciją, tobulino mokymo metodikas,
atnaujino ugdymo turinį, aktyviai dalyvavo
Lietuvos pedagoginėje ir metodinėje
veikloje.
Aukštą pedagogų
kvalifikaciją rodė suteiktos kvalifikacinės kategorijos. 1998 m. Daugų ŽŪM
dirbo 2 mokytojai ekspertai (Marytė
Zenkevičienė, Petras Smolskas), 9 mokytojai metodininkai (Sigitas Junevičius,
Danguolė Kliminskienė, D.anutė Pakalniškienė, Valentas Pakalniškis, Regina
Paulauskienė, Arūna Plytnikienė, Mindaugas Smolskas, Vytautas Varnas, Juozas
Židžiūnas) ir 17 vyresniųjų mokytojų.
1999 m.
direktoriaus pavaduotojas ugdymui Valentas Pakalniškis parengė projektą
„Profilinio mokymo diegimas Daugų ŽŪM“. Tais pačiais metais kartu su dar 5
šalies profesinio mokymo įstaigomis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.
1081 pradėtas profilinio mokymo
eksperimentas.
1999
m. lapkričio 20 d. mokykla šventė 70-ties metų jubiliejaus sukaktį. Mokyklos
šventės simbolis – 70 žvakių aukuras, kurį uždegė geriausieji mokyklos mokytojai
ir moksleiviai šventės svečiai – Žemės ūkio ministerijos kadrų rengimo centro
direktorė V. Pilipavičienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Daugų
seniūnas V. Raudonis, Žemės ūkio rūmų atstovas A. Gavenauskas (buvęs mokyklos auklėtinis), kitų žemės ūkio
mokyklų atstovai, mokymo centrų direktoriai.
Mokyklos
nueitą kelią geriausiai apibūdina Žemės ūkio rūmų atstovo A. Gavenausko
žodžiai: „Daugų žemės ūkio mokykla – tai vertybių taurė, kuri duoda stiprybę ir
atima norą blaškytis ir eiti blogu keliu“.
Iki 1999 m.
mokykla išleido 27 agronomų, 27 žemės ūkio technikos mechanikų, 11
gyvulinkystės fermų mechanizacijos ir elektrifikacijos, 2 kalvių suvirintojų ir
5 namų ūkio ekonomių specialybių laidas. Tais pačiais metais mokyklą baigė
pirmieji aukštesniųjų studijų skyriaus buhalterinės apskaitos specialistai.
Viena
svarbiausių mokymo krypčių – ekologinis ūkininkavimas, kuriam vadovavo Danguolė
Kliminskienė. 1990 m. buvo įkurta ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja“. 1993
m. Daugų žemės ūkio mokykloje įkurtas ekologinis centras, ekologinis parkas,
įrengtas paplūdimys, tvarkoma aplinka.
Mokykloje
veikė jaunųjų ūkininkų ratelis, kudirkaičių, kraštotyros, liaudies amatų
būreliai. Moksleiviai aktyviai dalyvavo įvairiuose respublikiniuose ir kituose
konkursuose, olimpiadose, viktorinose. 1997 m. liepos 1-3 d. Dauguose vykusiame
šalies konkurse „Žemės vaikai“ mokyklos mokinys Tadas Mendeika iškovojo „Žemės
sūnaus“ titulą. Renginys buvo įspūdingas, dalyvavo beveik 2 tūkstančiai dalyvių
iš visos Lietuvos.
1999 m.
Rietavo aukštesnioji žemės ūkio mokykla minėjo savo mokyklos 140-ties metų
sukaktį. Tai pirmoji dar kunigaikščių Oginskių įsteigta mokykla. Lietuvos Žemės
ir miškų ūkio ministerija Rietavo mokyklos jubiliejaus proga nusprendė surengti
antrąjį ir paskutinį (mokyklų steigėjo funkcijos perduodamos Švietimo ir mokslo
ministerijai) “Žemės vaikų” konkursą. Daugų žemės ūkio mokyklos vardas vėl
mirgėjo žiniaskaidoje, nes „Žemės dukros” titulas atiteko mūsų mokyklos
auklėtinei Astai Aleknavičiūtei. Mokykla tapo ne tik Daugų miestelio, bet ir
visos seniūnijos kultūros židiniu. Čia su organizuotos Alytaus rajono
šventės, parodos, žemė ūkio mokyklų dalykinės – praktinės olimpiados, kiti
renginiai.
12 pav. Tadas Mandeika (antras iš dešinės) 1997 m.
tapo „Žemės sūnumi“
Asta Aleknavičiūtė 1999
m. tapo „Žemės dukra“
„Žemės vaikai“ Rietave1999
m.
Daugų žemės
ūkio mokykla bendradarbiavo su Prancūzijos Pont – Audemer žemės ūkio mokykla,
užmezgė ryšius su kolegomis Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje.
Svečiuose Prancūzijos
delegacija
Saviveiklininkai
Mokytoja Z.
Ožalinskienė pamokoje
Matematikos mokytojai M.
Zenkevičienė ir A. Tiknius su matematikos viktorinos dalyviais
Bendrojo lavinimo dalykų
metodinės komisijos nariai
Pirmas Daugų ŽŪM
direktorius A. Čepukėnas 70-mečio šventėje
Buvęs direktorius P.
Rocevičius mokyklos 70-mečio šventėje
Daugų
technologijos ir verslo mokykla (2002– 2004)
Viešoji įstaiga Daugų
technologijos ir verslo mokykla
(2004 m. liepos 1 d. – 2009)
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2002 m. vasario 27 d. Daugų žemės ūkio
mokyklos pavadinimas pakeistas į „Daugų technologijos ir verslo mokykla“.
Mokyklos
pavadinimas atitiko mokymo turinį. Mokykloje tuo metu buvo: Alytaus kolegijos,
aukštesniųjų studijų, profesinio rengimo, technologinės gimnazijos klasės ir
neakivaizdinis skyrius.
2002 m. rugsėjo 1 d.
mokėsi 461 asmenys: aukštesniųjų studijų dieninių ir neakivaizdinių studijų
skyriuose – 299 studentai, profesiniame skyriuje – 88 mokiniai, technologinėje
gimnazijoje – 74 mokiniai.
Daugų
technologijos ir verslo mokykla viena pirmųjų gavo Švietimo ir mokslo
ministerijos leidimą rengti būsimojo Lietuvos kaimo infrastruktūros
specialistus, panaudoti mokyklos bazę ugdymo ir verslo reikmėms.
Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendruomenė 2002 metais
Pedagogai ir po vieną, ir
grupėmis dalyvavo konkursuose tarptautinių programų (PFARE, SAPARD, SOCRATES)
lėšoms gauti. Parengti ir pristatyti projektai: „Bendruomenės pokyčių
valdymas“, „Automechaniko rengimo infrastruktūros ir priemonių modernizavimas“,
„Baltijos ir Amerikos partnerystės programa“, Turizmo vystymo mokymosi
pagrindai“, „Vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencija“, “Mokymo paslaugų
teikimas Alytaus apskrityje pagal augalininkystės, gyvulininkystės, apskaitos,
kompiuterinio raštingumo, kompetencijos, ir kitas programas“.
2003-2004
m.m. mokykloje mokėsi 424 mokiniai. Aukštesniųjų studijų skyriuje 188
studentai, Profesiniame skyriuje 139, Technologinės gimnazijos skyriuje 97
mokiniai. Rengiami technikos šaltkalviai, apskaitininkai, prekių vežimo
organizatoriai, technikos priežiūros verslo darbuotojai ir organizatoriai,
viešbučių ir turizmo kompleksų darbuotojai. Kasmet specialybių spektras
keičiasi, kadangi pats gyvenimas diktuoja sparčią
kaitą.
Mokykla
atvira ne tik mokiniams, bet ir visos Dzūkijos ūkininkams, žemdirbiams.
Bibliotekoje įrengta interneto skaitykla. Iki popietinių valandų ja naudojasi
studentai ir mokiniai, o vėliau miestelio ir aplinkinių kaimų jaunimas.
Kompiuterizuotos mokomosios auditorijos. Mokiniai ir studentai naudojasi laisve
neribotai dirbti kompiuteriu, laisve rinktis mokymo planus ir programas.
Specialiosios
žemės ūkio ir kaimo rėmimo programos (SAPARD) lėšomis surengti ūkininkų mokymo
kursai apie šiuolaikinių purkštuvų paruošimą techninei apžiūrai ir darbą jais,
nes Daugų technologijos ir verslo mokykla iš Danijos gavo modernų traktorinį
purkštuvą darbui, kitą – mokymui, nugarinį purkštuvą bei darbo apsaugos
priemonių. Kursų dalyviai atliko praktinius darbus, atsakė į teorinius
klausimus ir sėkmingai įgijo Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio
konsultavimo tarnybos kvalifikacijos pažymėjimus.
2003
m. kovo 10 d. matematikos mokytojai ekspertei Marytei Zenkevičienei įteiktas
2002 Metų Mokytojo titulas. Tai apdovanojimas, kurio neįmanoma įkainoti
moralinės vertybės – begalinio virpesio, džiugesio, kad esi pastebėtas, kad
tavo darbai vertinami, kad nuolat ieškai naujovių, kad mokinių nuoširdumas
neleidžia sustoti, kad gyveni išleistuvių valsus keisdamas rugsėjo skambučiais.
Mokytoja daug metų vadovavo zoninėms ir respublikinėms žemės ūkio bei
aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų matematikos metodinėms komisijoms. Savo patirtį
skleidžia kursuose, konferencijose, rengia dalyko programas, eksportuoja naujų
studijų programas. Viena ir kartu su bendraautoriais parengė leidinius:
„Algebros ir analizės pradmenų testai 10 – 12 klasėms“, „Matematikos
kontroliniai darbai A ir B lygiais“, „Matematikos užduotys 4 – 6 klasėms“,
„Geometrijos testai 10 – 12 klasėms“ ir kt. Ji veda atviras pamokas ir
autorinius seminarus matematikos mokytojams, yra surengusi savo ir moksleivių
bei studentų metodinių, kūrybinių darbų bei mokymo priemonių parodas.
Nuo 2003 m.
rugpjūčio mokykla dalyvavo tarptautinėje jaunųjų žemdirbių programoje „Sesame“.
Mokyklos absolventė Irma Palevičiūtė pagal šią programą į Prancūziją išvyko
vieneriems metams. Ji dirbo ūkininkų šeimoje Dordone netoli Bordo miesto ir
Atlanto vandenyno.
2004 m. sausio 15 d. įvyko susitikimas su
Europos ateities Lietuvoje forumo viceprezidentu Rimantu Dagiu, papasakojusiu
apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir šių funkcijas, artėjančius Europos Parlamento
rinkimus.
Metų mokytojų apdovanojimai (iš kairės į dešinę): S.
Alenskienė, K. Ponelienė, Premjeras A. Brazauskas, M. Zenkevičienė, ministras
A. Monkevičius, A. Gutauskienė, B. Butvydis
2004 m. liepos
1 d. prasidėjo naujas veiklos
etapas – mokykla pertvarkyta į viešąją
įstaigą Daugų technologijos ir verslo
mokyklą. Mokykla tapo savarankiškesnė – teikia pagrindinį, vidurinį ir
profesinį išsilavinimą, rengia ir įgyvendina rinkos poreikius atitinkančias
profesinio mokymo programas, modernizuoja mokymo bazę, vykdo suaugusiųjų
tęstinį mokymą, konsultavimą, vairavimo mokymą, teikia apgyvendinimo bei
maitinimo paslaugas, organizuoja vasaros poilsio stovyklas, vykdo projektinę
veiklą.
2004
m. liepos 2 d. buvo minimas Daugų technologijos ir verslo mokyklos 75 metų
jubiliejus. Pirmoji šventės dalis – iškilmingos, šiai progai atnašautos Mišios
Daugų Dievo apvaizdos bažnyčioje. Po mišių didžiulis mokytojų, mokinių ir
svečių būrys susirinko išpuoštoje mokyklos salėje. Sugiedojus Lietuvos
Respublikos himną, šventės dalyvius sveikino mokyklos mokiniai ir mokytojai.
Apie mokyklos dabartį kalbėjo daug metų mokyklai vadovavęs, o nuo 2004 m.
liepos 1 dienos Alytaus profesinio rengimo centro direktoriaus pareigas
einantis Vytautas Zubras. Laikinai einantis mokyklos direktoriaus pareigas
Valentas Pakalniškis pristatė jubiliejinį mokyklos medalį, kuris buvo įteiktas
svečiams, ir apžvelgė trijų amžiaus ketvirčių mokyklos istoriją. Pasidžiaugė,
kad mokykloje vyksta turininga visuomeninė ir kultūrinė veikla, kad mokykla
tapo seniūnijos kultūros židiniu. Tuo metu mokykloje veikė Alytaus kolegijos,
aukštesniųjų studijų, profesinio rengimo, technologinės gimnazijos klasės ir
neakivaizdinis skyrius, o įvairiuose kursuose žinių siekė per 700 regiono
gyventojų.
Daugų
technologijos ir verslo mokyklos bendruomenę jubiliejaus proga sveikino
Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo departamento direktorius
Romualdas Pusvaškis. Anot jo, mokykla turi profesinio mokymo prestižą, svarbus
jos darbo kriterijus – rengti mokinius studijuoti aukštosiose mokyklose. Jis
įteikė MOKYTOJAMS ministerijos padėkos raštus už nuoširdų darbą. Seimo narys
Vydas Baravykas atvežė mokyklai Premjero Algirdo Brazausko dovaną – paveikslą
„Mindaugo karūnavimas“. Kitus darbuotojus padėkos raštais apdovanojo Alytaus
apskrities viršininkas Raimundas Markauskas, rajono meras Algirdas
Vrubliauskas, Daugų meras Vydas Raudonis. Minėjimo dalyvius ypač sujaudino
buvusių auklėtinių pasirodymas. Scholastika Kavaliauskienė, Albina Meškauskienė
ir Antanas Stanevičius dalijosi prisiminimais, pasakojo apie bendramokslius ir
tuometinius mokytojus, deklamavo savo kūrybos eiles, grojo ir dainavo. Po
minėjimo visi dalyviai apžiūrėjo
mokyklos 75-mečiui pastatytą Petro Pranckevičiaus koplytstulpį „Sėjėjas“, įprasminantį čia besidarbuojančių ir
besimokančiųjų triūsą.
Mokyklos
75 metų jubiliejaus iškilmės tęsėsi stadione, kur buvo surengtos atviros
Alytaus apskrities žaidynės „Sportas visiems!“. Vyko virvės traukimo, futbolo,
krepšinio, paplūdimio tinklinio, kurie šūksniais ir plojimais stipriausius
septynis apskrities vyrus skatino kelti rąstą, perritinėti sunkią traktoriaus
padangą ir traukti patį traktorių. Žaidynių „Sportas visiems!“ laimėtojus apdovanojo
Daugų technologijos ir verslo mokyklos kūno kultūros mokytojas, vyriausias
varžybų teisėjas Sigitas Junevičius ir Alytaus apskrities sporto tarybos
pirmininkas Zenonas Gramackas.
2004
m. vasarą mokykloje veikė Petro Pranckevičiaus vadovaujama Alytaus dailiųjų
amatų mokyklos moksleivių kūrybinė stovykla, kuri įgyvendino „Skulptūrų parko
kūrimo“ projektą. Visi jaunieji drožėjai – Milgirdas Jonuška, Gediminas
Šiupienis, Evaldas Dainelis, Mindaugas Linkevičius, Ramūnas Maščinskas – gabūs
bei perspektyvūs tautodailininko Sauliaus Lapinsko mokiniai. Toje pačioje
komandoje meistravo ir buvęs Petro Pranckevičiaus mokinys Arūnas Zienka.
Drožėjų sumanytos skulptūros – tai senovinių legendų apie Daugus herojai ir
kitos etnokultūrinės figūros, kilusios iš jaunųjų drožėjų fantazijos. Jie
išdrožė „Perkūno“, tris „Laumės“ skulptūras, „Gyvybės medį“, besišakojantį į
„Pelėdą‘, „Žaltį“, „Voverę“, „Gėles“. Suolų kompozicijos: „Drakonas“, „Lydeka“,
Kiškis ir Lapė“, „Žvejai“, „Nykštukai‘ kvieste kviečia prisėsti ir pasigrožėti
mokyklą supančios gamtos grožiu. Skulptūrų parkas ugdo mokyklos mokinių
estetinę savimonę, daugiškių dvasinę kultūrą.
2004 – 2005
m. m. mokykloje mokėsi 326 mokiniai ir aukštesniųjų studijų skyriaus studentai.
Mokykloje veikė Alytaus kolegijos neuniversitetinių studijų Buhalterinės
apskaitos specialybės skyrius. 2005 m. mokyklą baigė – išlaikė baigiamuosius
kvalifikacinius egzaminus ir gavo profesinio mokymo diplomus – 84 mokiniai, 88
aukštesniųjų studijų skyriaus studentai. 6 mokiniai (5 mokiniai profesiniame
skyriuje ir 1 aukštesniųjų studijų skyriaus studentas) baigė mokyklą įgydami
diplomą su pagyrimu, 9 profesinio
skyriaus absolventai gavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų pagyrimus.
39 mokiniai įgijo Brandos atestatus, 1 mokiniui išduotas Mokymosi pasiekimų
pažymėjimas (po 12 klasių), 17 mokinių gavo Pagrindinio išsilavinimo
pažymėjimus. 2005 m. buvo išleista paskutinė Aukštesniųjų studijų skyriaus
absolventų laida.
2004
m. spalio 9 dieną Vš Į Daugų technologijos ir verslo mokykla reprezentavo
Alytaus apskritį respublikinėje Derliaus dienos šventėje „Ievaro giesmė 2004
m.“ . Mokyklos įrengtas kiemelis pelnė meniškiausio kiemelio nominaciją –
Alytaus apskričiai įteiktas padėkos raštas ir prizas – meniška molinė puodynė.
2004 m. spalio mėnesio pabaigoje
mokykloje viešėjo svečiai iš Prancūzijos. Du iš jų – šios šalies Dižono žemės
ūkio technikos pardavimo ir žemės ūkio supirkimo bei perdirbimo produkcijos
susivienijimo atstovai Alenas Siuro ir Pjeras Buduaras, taip pat projektų
vadovas Mišelis Marsenas. Gražūs draugystės ryšiai su Prancūzijos ūkininkais
bei verslininkais prasidėjo 2002 m., kai Prancūzijos ambasada Lietuvoje kartu
su Lietuvos žemės ūkio ministerija suorganizavo kelių studentų ir mokinių
stažuotes Prancūzijoje. 40 jaunuolių vyko į minėtą šalį. Stažuotėje mokiniai
tobulino prancūzų kalbos įgūdžius, galėjo pakeliauti po Prancūziją ir užsidirbti
pinigų. Svečioje šalyje mokiniai dirbo ir elgėsi nepriekaištingai, tinkamai
atstovavo savo mokyklai ir Lietuvai, todėl jais galima didžiuotis.
2005
– 2006 mokslo metais bendras mokinių ir studentų kontingentas – 520, iš jų –
328 mokiniai mokėsi pagal Vidurinio ugdymo, Technikos šaltkalvio remontininko,
Apskaitininko ir kasininko, Automobilių mechaniko, Prekių vežimo
organizatoriaus, viešbučių ir turizmo kompleksų darbuotojo programas. Vykdant
BPD 2.4 priemonės projektą „Socializacija mokantis“, priimti 47 asmenys mokytis
pagal Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą. Mokykloje mokėsi 154 Alytaus
kolegijos neuniversitetinių studijų Buhalterinės apskaitos specialybės
studentai.
Trys
pagrindinio profesinio mokymo programos – Pardavėjo (9440034101),Tarptautinių
vežimų vairuotojo ekspeditoriaus (440084020), Automobilių mechaniko (440052502)
– buvo priderintos prie Profesinio rengimo standartų. 2005 m. gruodžio 9 d. LR
Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK – 2527 Licenzija vykdyti
pagrindinio profesinio mokymo programas buvo papildyta Agroserviso darbuotojo
(440062102) ir Tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus (440084020) mokymo
programomis. Siekiant padidinti ruošiamų specialybių pasiūlą buvo atlikta darbo
jėgos situacijos analizė, atlikti darbuotojų poreikio tyrimai. Jų pagrindu
parengtos ir teiktos tvirtinimui Technikos šaltkalvio – remontininko (su 10
išlyginamąja klase) ir Automobilių mechaniko (III pakopa) profesinio mokymo
programos.
Ugdymo
procesui tobulinti įrengta nauja 15 vietų kompiuterių klasė, įsigytas
nešiojamas kompiuteris, spalvotai spausdinantis lazerinis spausdintuvas,
televizorius, DVD grotuvas. Bibliotekos fondai papildyti kompiuterinėmis
programomis, vaizdajuostėmis, 870 egzempliorių spaudinių. Mokinių patogumui
suremontuotos sporto salės pagalbinės patalpos, persirengimo kambariai, dušo
patalpa, nušlifuotos ir perlakuotos sporto salės grindys. Moderniai
suremontuotas skyrių vedėjų kabinetas ir klasė. Rūpinamasi mokinių bendrabučio
patalpomis: penktame aukšte įdėti plastikiniai langai, suremontuoti kambariai
ir nupirkti nauji baldai, įrengta nauja virtuvė ir dušinė.
2005
m. rugsėjo 1 dieną mokykloje dirbo 39 pedagoginiai darbuotojai: iš jų – 20
bendrojo lavinimo mokytojų, 18 profesijos mokytojų, 1 bendrabučio auklėtoja.
Mokytojų kvalifikacija: 2 – mokytojai ekspertai, 10 – mokytojų metodininkų, 14
– vyresniųjų mokytojų. Mokytojai
dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, tobulinant pedagogikos,
psichologijos, dalykines ir vadybos žinias šalyje ir užsienyje (kursuose ir
seminaruose kvalifikacija tobulino 304 dienas, 3 mokytojai stažavosi užsienyje,
18 mokytojų pradėjo studijas magistrantūroje). Mokykloje aktyviai veikė
Mokytojų ekspertų ir metodininkų klubas, Mokyklos metodikos taryba, Bendrojo lavinimo
dalykų mokytojų ir Profesinio mokymo dalykų mokytojų metodiniai rateliai.
2005
m. vasario 25 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK – 267 Vš Į
Daugų technologijos ir verslo mokykloje akredituota vidurinio ugdymo programa
(valstybinis kodas 301001001). Tai pasiekta visos bendruomenės pastangomis.
Mokyklos
bendruomenė šešerius metus siekė vidurinio ugdymo programos akreditacijos,
turėdama tikslą kurti gimnazijos klases. Iš pradžių vyko profilinio mokymo
eksperimentas, buvo rengiama vidurinio
ugdymo programa. Kurį laiką akreditacija buvo pristabdyta, nes nepatvirtinti
nauji vidurinio ugdymo programos akreditavimo nuostatai ir tvarka. 2004 m.
pradžioje tai buvo patvirtinta. Alytaus apskrities akreditavimo koordinavimo
komisija, vadovaujama pirmininkės Jūratės Vencienės, akreditaciją vykdė 2004 m.
gruodžio mėnesį. Vidurinio ugdymo programa specialios akreditavimo komisijos
buvo gerai įvertinta, nes iš galimų 260 balų Vš Į Daugų technologijos ir verslo
mokyklos pateikta programa surinko 236. Mokyklos bendruomenė didžiavosi
savo darbu, pripažinimu, jog verta gimnazijos vardo. Akreditavus vidurinio
ugdymo programą, įsteigtas Gimnazijos skyrius, kuriame vidurinio išsilavinimo kasmet siekia apie 150 mokinių.
2005
– 2006 m.m. mokykloje vyko įvairūs renginiai. Mokyklos bendruomenė tradiciškai
šventė Rugsėjo 1 – osios, Naujųjų metų sutikimo, Mokslo metų užbaigimo ir kitas
šventes. Suorganizuotos 34 mokomosios pažintinės ekskursijos, 89 mokiniai buvo
išvykę į praktinę stažuotę Prancūzijoje, 5 – į Vokietiją. Mokyklos garbę
konkursuose ir olimpiadose gynė 18 mokinių (12 – apskrities, 6 – respublikos).
Mokyklos
bendruomenės narės geranoriškai įsijungė į „Moterų klėtelės“ veiklą. Moterys
susirenka kartą per mėnesį, kad parodytų, ką gali darbščios rankos: pinti,
nerti, papuošti advento vainiką, serviruoti stalą, pavaišinti svečią…
mokinių ir studentų kontingentas – 547. Pagal Vidurinio ugdymo, Technikos
šaltkalvio – remontininko, Apskaitininko ir kasininko, Automobilių mechaniko,
Prekių vežimo organizatoriaus, Viešbučių ir turizmo komplekso darbuotojo,
Logisto ekspeditoriaus, Viešbučio ir turizmo paslaugų teikėjo programas mokėsi 355 mokiniai. Vykdant BPD
2.4 priemonės projektą „Socializacija mokantis“, priimti 49 asmenys mokytis
pagal Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą. Mokykloje mokėsi 115 Alytaus
kolegijos aukštųjų neuniversitetinių studijų Buhalterinės apskaitos specialybės
studentai.
Nuo
2005 m. kovo 16 d. iki 2008 m. vasario
29 d. įgyvendintas projektas Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0079 “Socializacija mokantis” pagal Lietuvos Respublikos 2004-2006 m. Bendrojo
programavimo dokumento 2 prioriteto “Žmonių išteklių plėtra” 2.4 priemonę
“Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra”. Projekto ,,Socializacija mokantis” tikslas – išplėtoti Alytaus, Trakų ir
Varėnos rajonų sankirtoje esančių kaimo vietovių suaugusiųjų švietimo –
bendrojo lavinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinio informavimo
ir konsultavimo sistemą bei sukurti prielaidas mokytis gimnazijose ir profesinėse mokyklose bei
pasirengti studijoms kolegijose ir universitetuose. Šiam tikslui pasiekti VšĮ
Daugų technologijos ir verslo mokyklos bazėje buvo įsteigtas Suaugusiųjų
pagrindinio mokymo centras, kuriame projekto vykdymo 2005-2008 m. laikotarpiu
buvo vykdytas suaugusiųjų, laiku neįgijusių pagrindinio išsilavinimo, mokymas
neakivaizdiniu būdu pagal Pagrindinio ugdymo programą. Pagrindinį išsilavinimą
Suaugusiųjų pagrindinio mokymo centre projekto vykdymo metu įgijo 81 asmuo, 2
asmenims įteikti Mokymosi pasiekimų pažymėjimai.
Mokytis niekada nevėlu…Suaugusieji biologijos pamokoje
Vykdant projektą „Socializacija mokantis“ Nr.
BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0079 pagal Lietuvos Respublikos 2004-2006 m. BPD 2.4
priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ sudaryta sutartis su Vilniaus pedagoginiu
universiteto Socialinės komunikacijos institutu, kuris vykdė magistrantūros studijas.
Pagal socialinio darbo magistrantūros programą studijavo 28 asmenys, iš jų 8
mokyklos mokytojai. Taip pat 20 mokyklos mokytojų dalyvavo mokymuose pagal 20
kreditų programą. Jie įgijo edukacinius gebėjimus ir kompetencijas iš vadybos,
audito, lyderiavimo, socialinių ligų prevencijos ir rizikos grupių tyrimų,
projektų vadybos, mokymo(si) ir socialinio ugdymo strategijų, socialinės
pedagoginės pagalbos vaikui, psichologinio socialinio tyrimo metodologijos
kontūrų, tyrimo rezultatų interpretavimo ypatumų. 2006 m. balandžio 28 d. VPU
Socialinės komunikacijos instituto direktorė Giedrė Kvieskienė ir universiteto
plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Aivas Ragauskas kursų dalyviams
įteikė pažymėjimus.
Kvalifikacijos pažymėjimų įteikimo iškilmės
2006 m. balandžio 28 d. Vilniaus pedagoginio universiteto aktų salėje
(iškilmėse dalyvavo Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos
instituto direktorė Giedrė Kvieskienė, Vilniaus pedagoginio universiteto
plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Aivas Ragauskas, doktorantė Odeta
Merfeldaitė)
Nuo 2006-05-05 iki 2008-10-15
sėkmingai įgyvendintas Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto 2.4
priemonės “Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas” projektas „Automobilių
elektros įrengimų remontininko mokymo programos sukūrimas bei agroserviso
darbuotojo mokymo programos atnaujinimas VšĮ Daugų technologijos ir verslo
mokykloje“ (BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0080). Projekto tikslas –
išplėsti VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokyklos teikiamas profesinio mokymo
paslaugas bei pagerinti šių paslaugų kokybę. Projekto vykdymo metu pagal darbo
rinkos reikalavimus buvo naujai parengta ir įteisinta Automobilių
elektromechaniko (automobilių elektros įrengimų remontininko) profesinio mokymo
programa, atnaujinta Agroserviso darbuotojo mokymo programa. Abiejų programų
vykdymui parengta reikalinga metodinė mokymo medžiaga: skaidruolės ir
prezentacijos (PowerPoint programa), kompiuteriniai klausimynai (žinių vertinimo testai),
praktinių darbų instrukcijos ir užduotys. Išleisti Automobilių elektros
įrengimų remontininko ir Agroserviso darbuotojo mokymo
Mokymo(si) medžiagos rinkiniai. Projekto metu 2008 m. liepos mėn. vyko edukologinių, psichologinių ir andragoginių
žinių seminarai. 2008 m. rugpjūčio 18-29 dienomis dešimt profesijos mokytojų
Lietuvos žemės ūkio universitete dalyvavo praktinėje stažuotėje, kurios metu
buvo plėtojamos Automobilių elektros
įrengimų remontininko ir Agroserviso darbuotojo mokymo programų profesijos
mokytojų praktinės kompetencijos bei bendrieji gebėjimai.
Praktinės stažuotės LŽUU
2008 m. rugpjūčio mėn. metu (Transporto ir jėgos mašinų laboratorijoje)
programų dalykų (modulių)
Mokymo(si) medžiagos rinkiniai. Projekto metu 2008 m. liepos mėn. vyko edukologinių, psichologinių ir andragoginių
žinių seminarai. 2008 m. rugpjūčio 18-29 dienomis dešimt profesijos mokytojų
Lietuvos žemės ūkio universitete dalyvavo praktinėje stažuotėje, kurios metu
buvo plėtojamos Automobilių elektros
įrengimų remontininko ir Agroserviso darbuotojo mokymo programų profesijos
mokytojų praktinės kompetencijos bei bendrieji gebėjimai.
2006
m. rugsėjo 1 d. mokykloje dirbo 39 pedagoginiai darbuotojai: iš jų – 20
bendrojo lavinimo mokytojų, 18 profesijos mokytojų, 1 bendrabučio auklėtoja.
Mokytojų kvalifikacija: 2 mokytojai ekspertai, 10 mokytojų metodininkų, 15
vyresniųjų mokytojų. Priimti dirbti šeši mokytojai, du iš jų baigę
magistrantūros studijas. Profesinio rengimo standartų rengimo grupių darbe
dalyvavo 6 mokytojai.
Profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui
buvo atlikta darbo jėgos situacijos analizė, atlikti darbuotojų poreikio
tyrimai. Jų pagrindu parengtos ir pateiktos tvirtinti Sporto klubo veiklos
organizatoriaus (III pakopa) ir Transporto priemonių pardavimo konsultanto (III
pakopa) profesinio mokymo programos.
Pagal
projektą „Švietimas informacinei visuomenei“ įrengta dar viena nauja
kompiuterių klasė, 12 personalinių kompiuterių paskirstyta į mokomuosius
kabinetus, bendrabutį, sukomplektuotos trys mobilios sistemos: nešiojamas
kompiuteris ir multimedija. Bibliotekos fondai papildyti mokomosiomis
kompiuterinėmis programomis (8 vnt.), 809 vnt. spaudinių, prenumeruojami 27
laikraščiai ir žurnalai. Modernizuojama ugdymo aplinka: 2007 m. kovo 21 dieną
mokykloje po remonto pirmajame aukšte iškilmingai atidarytas Socialinio ir
meninio ugdymo korpusas su keturiais mokomaisiais kabinetais. Renovuoto korpuso
kabinetų vedėjams direktorius V. Pakalniškis įteikė lenteles su mokomųjų
kabinetų pavadinimais. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui E. Smaidžiūnienė įteikė
liudijimus, kurie tarsi įpareigojo estetišką kabineto aplinką papildyti
moderniu mokymo turiniu, o visa tai, kas sukurta, išsaugoti ir puoselėti.
Didelio atgarsio
susilaukė mokinių inicijuota pilietinė akcija „500 000 centų“, skirta įamžinti
1918 m. vasario 16 – osios akto signataro kunigo Vlado Mirono atminimą.
Lietuvoje sklandė mintis, kad nuo 2007 –ųjų sausio 1 dienos iš apyvartos gali
būti išimti lietuviški centai. Pilietinės akcijos kreipimąsi perskaitė Mokinių
tarybos pirmininkė Sandra Veličkaitė ir pavaduotojas Edvardas Ramanavičius per
popietę, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Popietėje
svečiavosi 1990 m. kovo 11 –osios Nepriklausomybės Akto signataras Jonas
Pangonis. Svečias papasakojo, kaip buvo priimtas šis dokumentas. Buvo visiems
įdomu, bet labiausiai visi buvo nustebinti paprastų, šiltų signataro žodžių,
kad labai jaudinasi, nes jau daug metų nebuvo kviečiamas į panašius renginius.
Mokiniams, gimusiems 1990 metais, svečio žodžiai ir mokyklos bendruomenei
padovanota Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopija, paliko pasididžiavimą
Tėvyne.